Žmogaus vertingumas

2011 02 27

Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? /Mt 6, 26/

Aštuntojo eilinio sekmadienio skaitiniai pasakoja apie mus kaip pačius nuostabiausius Dievo kūrinius. Tačiau daugelis nesijaučia patenkinti savimi, nuolat sau priekaištauja, mato vien tik neigiamus dalykus. Jie norėtų būti truputį didesnio ūgio, linksmesnio charakterio, turėti daugiau sąmojo. Jie nesidžiaugia tuo, kad jau šiandien yra patys vertingiausi ir mylimiausi Dievo kūriniai. Jei norime būti laimingi gyvenime, turime mokytis gėrėtis savimi tokiais, kokius Dievas mus sukūrė. Ryte atsikėlę pirmiausia švęskime tai, kad gyvename. Gėrėkimės, kad patys be kitų pagalbos atsikėlėme ir melskimės: „Esu Dievo mylimiausias kūrinys. Esu palaimintas ir apdovanotas visu tuo, ko reikia, kad gyvenčiau pilnutinį gyvenimą. Nesu vidutiniškas kūrinys, nes sukurtas pagal Dievo paveikslą. Gal nesu talentingas ir patrauklus kaip kiti. Tačiau esu labai tvarkingas, drausmingas darbštus. Reta šeima turi tokius gerus santykius kaip mūsų.“

Kartą vienas kunigas pasakojo apie apsilankymą vienoje šeimoje. Jų namų sienos buvo nukabintos įvairiausiais paveikslais. Jie nebuvo itin gražūs ir vertingi. Kai kurie iš jų atrodė, kad juos koks nors penkerių metų vaikas nupiešė. Tai buvo labai abstraktūs ir negražūs kūriniai. Tą vakarą šeimininkai papasakojo, kad už vieną iš tų paveikslų jie sumokėjo vieną milijoną dolerių. Kiti buvo šiek tiek pigesni. Paveikslai buvo nutapyti vieno iš žymiausių dalininkų. Kai jie tai pasakė, svečias pagalvojo, kad tie paveikslai iš tikrųjų gražūs ir įdomūs. Tą akimirką jis pradėjo suprasti, kas yra geras meno kūrinys. Tada suvokė, jog nesvarbu, ar paveikslas yra gražus ar ne. Svarbu, kas yra jo dailininkas. Paveikslas įgauna savo vertę nuo kūrėjo. Jei kas nors pabandytų tiksliai nukopijuoti originalų paveikslą, jis neturėtų net vieno procento originalo vertės. Tas paveikslas buvo vertas vieno milijono, nes ant jo buvo genialaus dailininko pirštų antspaudai.

Panašiai atrodo ir mūsų vertė gyvenime. Nesvarbu, kaip mes atrodome, kokių charakterio savybių turime. Mūsų vertę nusako tai, kas yra mūsų kūrėjas. Visagalis Dievas įkvėpė gyvenimą kiekvienam iš mūsų. Esame milijonus kartų vertingesni už patį brangiausią paveikslą. Esame nuostabiai sukurti. Esame itin vertingi. Neturėtume vaikščioti vien tik kritikuodami save. Turime pastebėti tai ir pripažinti, kad esame nuostabiai sukurti. Įdomu, kas būtų, jei mes visą dieną vien tik apie tai mąstytume. Turime sau kartoti: „Esu Dievo kūrinys, esu talentingas, esu kūrybingas, esu nuostabiai sukurtas.“ Tikrai žinau, jog mūsų sielos priešas nenori, kad mes taip apie save mąstytume. Jis padaro taip, kad visos silpnybės, ligos, trūkumai, klaidos būtų mums visada prieš akis. Galime pastebėti tūkstantį savo gerų savybių, bet viena neigiama savybė visada bus pirmoje vietoje. Galime padaryti kokį nors darbą gerai šimtus kartų, bet viena nesėkmė bus visada prieš jūsų akis. Tam, kad nugalėtume savo neigiamą mąstyseną, kiekvieną rytą atsikėlę pažvelkime į veidrodį, ir nesvarbu, ką ten matome, sakykime: „Ačiū, Dieve, kad mane tokį nuostabų sukūrei!“

Viena šeima pasakojo, kad prieš trisdešimt metų jie susitaupė pakankamai pinigų ir nusprendė pasistatyti savo nedidelį namą. Kadangi tuomet buvo labai sunku surasti gerą statybų firmą, jie nusprendė statyti patys. Kai baigė statyti, namas atrodė puikiai. Tačiau po poros metų jie pastebėjo, kad mūrinė tvora šalia namų pradėjo irti, nes apačioje nebuvo gero pamato. Kas mėnesį ji atrodė prasčiau ir prasčiau. Kiekvieną kartą jie, praeidami pro tvorą, mąstė ir girdėjo savo mintyse: „Kam tu statei šią tvorą? Tu neturi jokios patirties. Tu nesugebi to daryti. Dabar ta tvora griūva. Kaimynai tikriausiai šaiposi iš tavo kūrinio. Pataisymas kainuos daugiau pinigų ir laiko, negu jos pastatymas.“ Daug mėnesių ta viena klaida juos liūdino ir nervino. Bet vieną dieną jie apsisprendė nebepaisyti tos vienos klaidos ir pastebėti tai, ką padarė gerai. Nors tvora buvo kreiva, privažiavimas prie garažo buvo tiesus, garažo durys veikė puikiai, visa vandentiekio sistema ir šildymas veikė be problemų. Namas, jo durys ir langai atrodė labai gražiai. Jie atrado šimtus dalykų, kuriuos padarė gerai statydami savo namus. 

Turime mokytis kreipti dėmesį ne į vieną nepavykusį dabą, bet į tūkstančius tų dalykų, kuriuos padarėme gerai. Taip atrasime dar daugiau džiaugsmo ir ramybės gyvenime. Tokiu būdu ugdysime pasitikėjimą Dievu ir leisime jam pasirūpinti visais trūkumais ir problemomis. Gal dar nepasiekėme savo tikslų, gal dar neturime darbo, kurio norime, gal dar nesame ten, kur norėtume. Kiekvieną vakarą turime didžiuotis tuo, ką šiandien nuveikėme. Jei gėrimės tuo, kokius mus Dievas sukūrė, tuomet dar labiau gyvename pagal savo svajones, labiau atsiveriame Dievo palaimai. Su jo pagalba tampame sėkmingesni ir laimingesni žmonės.

Kiekvieną rytą melskimės: „Esu Dievo sukurtas, esu jo vertingiausias kūrinys, nešiojuosi jo nepakartojamus pirštų antspaudus.“ Mūsų asmeninis vertingumas nepriklauso nuo to, kaip mes atrodome ir kokį charakterį bei talentus turime. Mūsų vertę nusako tai, kas yra mūsų kūrėjas, kuris įkvėpė mums savo gyvenimą. Nesakykime: „Esu tik paprastas verslininkas, esu tik vargstantis darbininkas, esu tik eilinė mokytoja, esu tik neturtinga senelė, esu tik vieniša mama.“ Ne tai yra svarbiausia. Prisiminkime, kad esame Visagalio Dievo vaikai. Didžiuokimės tuo, kuo Dievas mus sukūrė. Jei išmoksime priimti save ir pripažinti savo vertingumą, tada dar labiau stiprės mūsų tikėjimas ir dar labiau atsiversime Dievo palaimai. Tada pastebėsime naujų galimybių, sutiksime reikiamų žmonių ir gausime daugiau nuostabių dalykų, kuriuos jis yra mums paruošęs.

Rytis Gurkšnys SJ