Galybės didybė ir neribota jėga
2011 06 05
... kad apšviestų jūsų dvasios akis ir jūs pažintumėte, kokia yra viltis, į kurią jūs esate pašaukti, koks jo garbingo paveldėjimo turtas šventųjų tarpe ir kokia nepalyginama jo galybės didybė mums, tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai. /Ef 1, 18-19/
Apaštalas Paulius mums šiandien primena, kokia galybė ir jėga slypi kiekviename iš mūsų. Mūsų gyvenimo gerovė, laimėjimai, pasiekimai, pergalės rodo Dievo garbė, šlovę, galią ir viltį pasauliui. Mūsų gyvenimo džiaugsmas, ramybė, tikėjimas, drąsa ir išmintis šviečia tiems, kurie dar nepatyrė Dievo begalinio gerumo ir neribotos jėgos savo gyvenime. Šv. Raštas šiandien mums primena, kad nešiojamės Viešpaties dvasią, gyvybę teikiančią, atkuriančią ir palaikančią dvasią. Šios dvasios galios veikiamas mūsų gyvenimas keičiasi, atsiveria naujos galimybės, mūsų skolos mažėja, mūsų konfliktai sprendžiasi, mūsų sveikata gerėja, sutinkame vis daugiau gerų žmonių, palaipsniui išsilaisviname iš priklausomybių. Visa tai vyksta dabar, nes ta dvasia tikrai labai galingai veikia, viską atkurdama, atnaujindama ir keisdama.
Viename moksliniame straipsnyje skaičiau pasakojimą apie mažas žuveles, kurios gyvena Raudonojoje jūroje. Pagal savo išvaizdą jos beveik niekuo nesiskiria nuo kitų žuvų. Tačiau jos yra ypatingos tuo, kad jų neėda toje jūroje plaukiojantys ir medžiojantys rykliai, nes jos turi neįprastą apsaugos sistemą. Jausdamos, kad artėja pavojus, jos išskiria labai nuodingą skystį, kuris kelioms sekundėms paralyžiuoja ryklio nasrus. Nuotraukoje buvo vaizduojama ta žuvis ramiai plaukiojanti tarp plačių ryklio nasrų. Rykliui reikėjo tik sukąsti dantis ir pietūs būtų buvę jo skrandyje. Tačiau jam nepavyko to padaryti. Žuvis sau ramiai nuplaukė toliau. Dievas sukūrė šią mažą žuvį tokią, kad ji gali lengvai apsisaugoti nuo daugelio didžiulių plėšrūnų. Kaip ta žuvelė jaučiasi būdama tarp ryklio nasrų? Tikriausiai ji neišsigąsta, jos kraujospūdis nepakyla, ji neskambina policijai, ji nepuola į neviltį, bet tiki, kad ji vis tiek išgyvens. Ji žino, kad ji turi šią galią, kad nieko bloga jai negali atsitikti. Ji žino, kad ji yra ypatinga, ir kad nėra tokia pati kaip daugelis kitų žuvų.
Mes esame daug vertingesni už tą mažą žuvelę. Dievo akyse esame daug vertingesni už visą jo sukurtąją visatą. Šventasis Raštas nuolat kartoja, kad turime ypatingą dievišką galią, kuri padeda mums kovoti su gyvenimo sunkumais. Jei mus apninka mintys, kad mes nieko nepasieksime darbe, nieko gero nenuveiksime gyvenime, nepakilsime iš skurdo, turime prisiminti ir tikėti: „Esu Dievo vaikas, esu nugalėtojas, nes turiu jo dvasią, kuri gydo, gaivina, ramina, ir drąsina. Turiu tą pačią Dievo galią, kuri lydėjo Jėzų sunkumuose, kančioje ir vedė jį į pergalingą prisikėlimą.“
Kai pamirštame tai, kas esame, ką Dievas mums davė, tuomet įžeidžiame savo Kūrėją, Dangiškąjį Tėvą. Dievas mus sutvėrė pagal savo paveikslą ir įkvėpė savo gyvybę. Turime dievišką kilmę, prigimtį. Turime visa tai, ko reikia tam, kad nugalėtume visas piktojo kliūtis ir džiaugtumės gyvenimu. Kad gyventume nugalėtojo gyvenimą, turime nuolat prisiminti, kas esame. Per Kristų esame Dangaus Tėvo Aukščiausiojo Dievo sūnūs ir dukros. Nesame, kaip visi. Mūsų krikštas, mūsų tikėjimas ir Jėzaus gyvenimas mumyse padaro mus ypatingais. Prisiminkime ir parodykime tai savo žodžiais ir darbais. Nuolat kartokime: „Esu tobulai sukurtas. Esu viskuo aprūpintas. Manyje dieviška prigimtis. Esu vertingas ir galingas. Su manimi Viešpats, kuris mane myli ir stiprina.“
Viena nedidelė šeima nusipirko naują automobilį. Tėvelis vežiojo savo vaikus ir žmoną po miestą, o jie džiaugėsi šiuo gražiu pirkiniu. Tėvelis labai didžiavosi nauja mašina. Tą vakarą jis žiūrėjo televizijos laidą, kurios metu buvo rodoma automobilio reklama. Ji pritraukė to vyro žvilgsnį, nes jis buvo ką tik pirkęs naują mašiną. Reklama rodė mašinos privalumus, variklio galingumą, vidaus apdailą. Ir kuo ilgiau jis žiūrėjo tą reklamą, tuo liūdnesnis jis tapo. Jis suprato, kad padarė didelę klaidą, pirkdamas tą automobilį, kuris jau stovėjo jo kieme. Tas, kurį reklamavo, buvo žymiai geresnis, gražesnis, prabangesnis, galingesnis, nei jo pirktas. Jis buvo visiškai nepatenkintas savo pikiniu. Bet reklamos pabaigoje, filmavimo kamera pasisuko taip, kad jis pamatė tos mašinos modelį. Ji buvo lygiai tokia pati, kurią jis nusipirko šiandien. Taigi, jo mašina turėjo visus privalumus, kurių jis nematė ir nežinojo. Jis nesuprato visų privalumų tol, kol kažkas jam nepaaiškino. Jis nebuvo atradęs, kokią gerą mašiną jis turi garaže.
Galbūt turime negalių, silpnybių, esame padarę didelių klaidų. Bet mūsų klaidos nekeičia mūsų dieviškos prigimties. Dievas nedaro klaidų, kai jis kuria kiekvieną žmogų. Jei žmonės mus žemina, palieka, atstumia, Dievas mus priima. Niekas negali mums liepti jaustis žemesniu, prastesniu, nevertingu, jei mes to neleisime. Niekas negali atimti mūsų dieviškosios galios ir jėgos. Kas mums svarbiau, ką kiti apie mus mano, ar ką Dievas šiandien mums sako apaštalo žodžiais?
Šventajame Rašte nesakoma, kad Dievas suteiks mums galią ir jėgą kada nors ateityje. Ten nesakoma, kad vieną dieną mes turėsime talentą, kad vieną dieną mes turėsime daugiau galimybių, kad vieną dieną turėsime daugiau išminties. Visa tai jau yra mumyse. Mes turime nugalėtojo kraują. Net jei kartais nesijaučiame Dievo globojami, stiprūs, nereiškia, kad neturime dieviškos galios. Kai nesijaučiame nugalėtoju, kai slegia problemų našta, kartokime: „Nesu vidutinis, nesu eilinis. Esu nugalėtojas. Visatos Valdove, dėkoju už tavo galybės didybę ir neribotą jėgą. Tikiu, kad tavo dvasia mane lydi, stiprina ir veda į naujus laimėjimus.“ Jei taip melsimės, tuomet tapsime dar stipresniais, išmintingesniais, drąsesniais. Tapsime tuo, kuo tikime. Vis daugiau menkavertiškumo nukris nuo mūsų minčių. Vis labiau pastebėsime tai, ką Dievas yra mums davęs. Jis ves mus į dar didesnes pergales, kurias jis yra mums parengęs.
Rytis Gurkšnys SJ
