Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo birželio 8 d. pirmadienio iki birželio 14 d.sekmadienio, 2015
►link 11 eilinio sekmadienio
Melstis su dangumi ir žeme už tai, kas svarbiausia (2/4)
Šiaurė: pažvelgsiu į magnetinę rodyklę, krypstančią link Šiaurės poliaus. Ją traukia magnetinės jėgos. Be jos mūsų kompasas negalėtų veikti. Pasiklystume, nesugebėtume susiorientuoti. Ištiesdamas rankas, kaip magnetinę rodyklę, ieškančią šiaurės, savo širdį kreipsiu link To, be kurio žemė būtų lyg be kompaso!
Namie
Jei šią savaitę melsimės, įsijausdami į gamtą, galėsime geriau suprasti šį Evangelijos palyginimą. Kasdien pasirinkime po vaizdą (pavyzdžiui, iš interneto), kalbantį apie augimą ar augančias sėklas: pavyzdžiui: javų lauką prieš javapjūtę arba medį, augantį ar plačiai išskleidusį savo šakas, arba kūdikį, kurio gyvenimą galima įsivaizduoti, arba dar - jauną besiskleidžiančią Afrikos ar Azijos bažnyčią... Surinkime visus šiuos vaizdus į savo maldos kampelį ir kiekvieną dieną vis labiau stebėkimės, kaip auga Dievo Karalystė dieną ir naktį, savaime, dažnai pradėdama nuo nieko (pačios mažiausios sėklytės). Tad džiaukimės augimu, kurį Dievas suteikia, ir Jo prašykime, kad augtume kartu.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad asmeninis susitikimas su Jėzumi pažadintų daugelio jaunų žmonių troškimą paaukoti Jam save renkantis kunigystę arba pašvęstąjį gyvenimą.
„Mažiausia iš visų sėklų“ Mk 4, 31
Jėzaus kalba iš tikrųjų stebina. Kalbėdamas apie savo Tėvo Karalystę, Jis nevartoja abstrakčių žodžių, sąvokų, kurios turėtų apšviesti mūsų protą. Jis pradeda nuo palyginimų iš savo laikmečio vyrų bei moterų kasdienės veiklos. Apie sėklas, kurias reikia pasėti, žemę, kurią reikia dirbti prasimaitinimui... Bet ir apie augančius augalus, apie paukščius, ieškančius, kur susisukti lizdą.
Pirmoji išvada, kurią sau turėtume padaryti: Dievo Karalystė savaime suprantama, ji pastoviai ir nenutrūkstamai vystosi, yra susijusi su mūsų gyvenimu.
Bet yra ir kita išvada, be abejo, svarbesnė. Ten, kur augama, ten, kur pats mažiausias skleidžiasi, tapdamas pačiu didžiausiu, ten dėl Jėzaus, o ir dėl mūsų, iškyla gražiausi vaizdai, leidžiantys patirti, kas yra Dievo karalystė.
Taigi, kiek esame pajėgūs išgirsti Dievo Žodį? Ar stengiamės suprasti sąvokas, istorijas, kalbančias apie mūsų gyvenimą, ir apie tai, kaip Karalystė auga tarp mūsų?
To klausykimės šią savaitę!
Thierry Lamboley, jėzuitas
Nuo birželio 8 d. pirmadienio iki birželio 14 d.sekmadienio, 2015
►link 11 eilinio sekmadienio
|
Evangelija pagal šventąjį Morkų (Mk 4, 26- 34)
Jėzus kalbėjo
minioms: „Su Dievo karalyste yra kaip su žmogumi, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį ar dieną, sėkla
dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi
pjautuvo, nes pjūtis atėjo“. Jėzus dar pasakė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji – tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas
dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga ir tampa didesnis už visas daržoves, išleidžiančias plačias šakas, taip kad jo pavėsį gali susisukti lizdą
padangių sparnuočiai“. Daugeliu tokių palyginimų Jėzus kalbėjo žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti. Be palyginimų jiems jis
nekalbėdavo, i savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo. |
Pirmadienis 8 d. Ramybė!
Pradėdamas šią savaitę, skirsiu laiko įsivaizduoti javų laukui įvairiais sezonais: kai sėjama, kai dygsta pirmieji želmenys, kurie atsilaiko prieš šalnas, kai formuojasi varpos, kai jos grūdai subręsta. Gali ištikti audra ar šaltis, bet Jėzus pirmiausiai mus kviečia žvelgti į šiuos augančius kviečius: ramiai, net lėtai. Jei nestabtelsiu, nematysiu, kas vyksta, o ypač kaip auga javai. Viešpatie, kontempliuosiu šį vyksmą ir priimsiu iš jo sklindančią ramybę.
Antradienis 9 d. Dygsta ir auga!
Jėzus mus tuo nuramina: Dievo Karalystė didėja, skinasi kelią kaip javų sėkla iš žemės... Priimsiu šiuos žodžius kaip kvietimą žvelgti verčiau į tai, kas auga, o ne į tai, kas bloga. Štai svarbiausia nuostata, norint matyti Dievo Karalystę. Kas šitaip auga mano gyvenime? Ieškosiu konkrečių dalykų, augančių manyje ir aplink mane, kad ir mažų. Dėkui, Viešpatie.
Trečiadienis 10 d. Ar jis miega, ar keliasi
Nenuvertindamas žemdirbystės darbų, Jėzus pabrėžia, jog sėkla dygsta ir auga net tada, kai sėjėjas miega. Šie žodžiai – lyg kvietimas atsipalaiduoti. Štai tos vilties paslaptis: visiškai pasitikėti, jog Dievas mane kviečia dalyvauti tame procese, mokėti veikti ramiai, nepamirštant, jog Dievas ten irgi yra... Ne, pasaulis nepriklauso nuo mano gyvenimo, Dievo Karalystė yra pažadėta... Viešpatie, suteik man energijos, kad užimčiau savo vietą, nesijaučiant svarbiausiu, suteik man drąsos atlikti savo darbą rimtai, savęs nesureikšminant.
Ketvirtadienis 11 d. Mažiausia iš visų sėklų
Gyventi Karalyste – tai su Jėzumi tikėti, kad pati mažiausia sėklytė turi vertę. Tai matyti, kad nežiūrint, kaip tai atrodo iš išorės, niekas neprarasta, jei tikėsiu tuo, kas dygsta ir auga! Įdėsiu savo santaupas į etišką banką, perdirbsiu atliekas, pirksiu vietinę produkciją... tai gali pasirodyti taip juokinga kovoje su finansine ir ekologine krize, kuri niokoja pasaulį. Bet tai svarbu, nes suteikia pasauliui skonį, mus moko daryti didesnius darbus. Beja, jei ir kiti taip daro, šie maži pasikeitimai įgauna svarbą. Tad, kokį garstyčios grūdelį pasodinsiu šiomis dienomis čia? Viešpatie, Tau patikiu savo kovas už pasaulio pasikeitimą, pradėdamas nuo mažų dalykų.
Penktadienis 12 d. Švenčiausioji Širdis
Šiandieną švenčiame Jėzaus meilę žmogui, pasauliui. Jėzuje yra kai kas mažo, minimalaus: Jis atėjo vieną dieną, apsireiškė mažoje šalyje, Jį paliko draugai, Jis buvo nukryžiuotas, Jo širdis buvo perverta... tačiau ši įsikūnijusi meilė pakeitė pasaulio veidą. Jėzaus Širdis atvira pasauliui ir mus priima. Bažnyčios liturgija mums siūlo šiandien stebėtis šia Dievo meilės paslaptimi, Dievo, kuris visiškai įeina į žmogaus širdį.
Šeštadienis 13 d. Dangaus paukščiai
Garstyčios augalas tampa didelis. Jis kelia savo šakas ir priima dangaus paukščius. Jei klausysimės Jėzaus, jei tarnausime Karalystei, tada visai natūraliai priimsime kitus, nesistengdami suvaržyti jų laisvės. Tai mums duoda dar vieną kriterijų, atpažįstant Dievo Karalystę veikloje: ar ji priimama ramiai? Ar pasiūloma vieta poilsiui dangaus paukščiams? Viešpatie, padaryk, kad viską priimčiau ramiai.
Sekmadienis 14 d. Palyginimas
Jėzus kalba palyginimais, nes šios istorijos gali kalbėti kiekvienam jo situacijoje. Šiandieną šie du palyginimai mums gali, pavyzdžiui, kalbėti apie ekonomines ir finansines krizes, kurių anksčiau gyvenusios kartos nepatyrė. Susidūrę su šių dienų iššūkiais, ateikime į Bažnyčią pasiklausyti Jėzaus ir drauge ieškokime Jo žodžių prasmės, o ne individualiai skaitykime šiuos skaitinius. Ar šį sekmadienį išdrįsime prieš ar po Mišių kalbėti apie šiuos grūdus, kurie dygsta ir auga mūsų pasaulyje, apie tai, kaip dangaus paukščiai priimami mūsų šakose? Jei pasistengsime, susirinkę Jo vardu, tada Jėzus mums paaiškins apie Karalystės, kuri nepaliaujamai kuriama, džiaugsmus.
