Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo birželio 30 d. pirmadienio iki liepos 6 d. sekmadienio, 2014

link 14 eilinio sekmadienio

 

  Kaip užbaigti savo maldą

Maldos laiko pabaigoje šventasis Ignacas siūlo kalbėtis su Dievu „kaip draugui su draugu, kaip tarnui su šeimininku. Kartais prašome kokios nors malonės, kartais atsiprašome dėl blogo veiksmo, kartais Jį įtraukiame į savo asmeninius reikalus ir prašome patarimo“.

 

            Namie

Kodėl gi šią savaitę nepapuošus namų vasariškai, kas kalbėtų apie Jėzaus kvietimą: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti“? Tam pasirinkime gražų Jėzaus atvaizdą: ikoną, paveikslą... Paskui išdėliokime statulėles ar portretus (draugų ar artimųjų, paskutinių įvykių nuotraukas...), vaizduojančius žmones, kurie kenčia ar kuriems sunku eiti pirmyn ir tikėti gyvenimu. Padėkime šiuos žmones arčiau ar toliau prie Jėzaus, bet visada atsukime į Jį, lyg jie eitų link Jo. Papuošimas kaip Kalėdų prakartėlė gali simbolizuoti kelius, miestus, gyvenimo vietas, kur šie žmonės gyvena. Kiekvieną vakarą melskimės Viešpačiui, Jam patikėdami šiuos taip pavaizduotus žmones, taip jiems leisdami prisiartinti prie Viešpaties.

 

Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi

Melskimės, kad sporto veikla visada būtų proga stiprinti žmonių brolystę ir augimą.

 

„Paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų“   Mt 11, 25

 

Taigi, kai suskamba mokyklinių atostogų varpelis, tegu Jėzus, šlovindamas savo  Tėvą, pagirdamas pačius mažiausius, kuriems patikėta Karalystės paslaptis, priešingai šią paslaptį paslėpta nuo išmintingųjų ir gudriųjų. Tai mūsų ausims skamba keistai. Kam eiti į mokyklą, jei žinios ir mokslas tolina nuo Dievo?

Tačiau tikėjimas ir protas visai vienas kito neneigia: abu vienas kitą apšviečia. Ypač Benediktas XVI nepaliaudamas tai primindavo. Tikėjimas – nėra infantiliškumo sinonimas. Tikėjimas leidžia augti laisvėje ir pažinime. Kad tuo įsitikintume, pakanka matyti pedagogiką, kurią Jėzus skleidžia savo mokiniams, kad jiems leistų suprasti Dievo Karalystės paslaptį. 

Bet tie, kurie nori viską žinoti, tie, kurie save laiko išmintingais, ar tie, kuriuos mes tokiais laikome, turės sunkumų priimti Karalystės paslaptį, taip ši sukrečia žmogišką logiką: pirmieji bus paskutinieji, mažieji - didžiausieji, prostitutės – Karalystės viršuje...

Atostogas panaudokime, kad savo protą pavestume Dievo mokyklai. Geros peržvalgos kiekvienam!

Thierry Lamboley, jėzuitas

 

 Nuo birželio 30 d. pirmadienio iki liepos 6 d.sekmadienio, 2014

link 14 eilinio sekmadienio

 

Evangelija pagal šventąjį Matą (Mt 11, 25-30)  

Anuo metu Jėzus bylojo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko. Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu! Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs 'rasite savo sieloms atgaivą'. Mano jungas švelnus, mano našta lengva“.

 

Pirmadienis  30 d. Tėvas

Šiandieną pajuskime Tėvo buvimą per Dievo Žodį, kurį Bažnyčia kviečia medituoti. Daug kartų perskaitykime ištrauką, kol iš tikrųjų ją išgirsime. Įsivaizduokime Tėvą, laukiantį prie kelio. Skonėkimės šiuo buvimu, nuolankiu, mylinčiu ir įsimylėjusiu. Paskui pajuskime, kaip Dievas Tėvas mane paima į glėbį. Nepasiduokime labai žmogiškam palyginimui. Tėvas nėra mano kraujo tėvas. Būkime pilni šio buvimo. Iš Jo šią akimirką mokykimės, kaip atiduoti tai, ką norėčiau gauti. Priimsiu širdyje, ko esu prašomas.

 

Antradienis 1 d. Sūnus

Šiandieną pajuskime Sūnaus buvimą, To, kuris kalba paslaptingai tiek Evangelijoje, tiek ir mūsų gyvenime. Išgirskime Jo balsą ir skonėkimės Jo buvimu tokiu, kokį sutinkame dažnai atsitiktinai kelio posūkyje, Evangelijoje, susitikime, džiaugsme ir skausme... Atpažinkime Jį romų ir nuolankios širdies... Tada ieškokime, ką gražiausia galime pasiūlyti: gebėjimą mylėti besąlygine meile, įrodančią, jog gyvenimas stipresnis už mirtį. Tad, save atiduokime meilės tarnystei. Kad tai pasiektume, priimkime širdyje, ko esame prašomi.

 

Trečiadienis 2 d. Išmingieji ir gudrieji 

Šiandieną pasaulis mokslo, darbo sėkmę kartais vertina labai pasaulietiškai. Sėkmė ir pasaulietiškumas yra blogi patarėjai, kai protingus žmones verčia tikėti, jog jie yra neklystantys! Kristus, Jis, mus kviečia savo talentus panaudoti bendro gėrio tarnystei. Štai dėl ko be baimės galime sakyti: Priimk, Viešpatie, visą mano laisvę, mano atmintį, mano protą, visą mano valią...” Taip priimsiu širdyje, ko esu prašomas.  

 

Ketvirtadienis 3 d. Jūs visi

Šiandieną bandome įvertinti savo tikėjimą labai įvairiomis aplinkybėmis, dažnai „prieš vėją ir bangas“... Dažnai sutinkame netikėjimą ir mokslo dvasias, kurios tiki tik tuo,ką yra patikrinę! Tomas, kurį šiandieną švenčiame, yra iš tų žmonių, kurie mus patraukia, nes taip esame į juos panašūs: kartu netikintys ir tikintys. Štai jis, Tomas, suvokęs Prisikėlusio Kristaus akivaizdumą, leidžia iš širdies išsprūsti šūksniui: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“... Su juo, kaip jis, leiskime mumyse ištrykšti, ko esame prašomi.     

    .

Penktadienis 4 d. Našta

Šiandieną besiartinant poilsio savaitgaliui, raskime reikiamo laiko palikti, kas buvo sunku, kas svėrė per visą šią savaitę... Žvelkime tiesiai, kas įvyko, kad pamatytume Dievo akimis, kas mus slėgė (buvo našta): „Sukurk man tyrą širdį, o Dieve, ir atnaujink manyje ištikimą dvasią“ (Ps 51). Raskime laiko dar kartą perskaityti ateinančio sekmadienio Evangeliją, kad būtume paguosti:  „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti” . Pasverkime šių žodžių svorį, priimkime širdyje, ko esame prašomi.

 

Šeštadienis 5 d. Poilsis  

Šiandieną skirkime poilsiui, kad pamatytume, kiek vietos mūsų kasdienybėje užima laisva ir įtampą mažinanti diena. Įvertinę, kas mus slėgė, pabandykime pasverti, kas paguodžia, kas labiausiai palengvina gyvenimą, kas padaro laimingu. Žinome, kad laimė nėra daiktų ir turtų seka, o yra bendrystė. Mūsų tikinčiųjų paslaptis –taip žvelgti. Tad, pradėkime šį savaitgalį, kaip būtiną ir pakankamą dalyką surasti poilsį bei ramybę, ir priimkime širdyje, ko esame prašomi.

 

Sekmadienis  6 d. Kristus romus ir nuolankios širdies

Šiandieną girdėsime Kristų sakantį: „Aš romus ir nuolankios širdies“. Dievo tyla per Kančią be paliovos į šiuos žodžius nukreipia. Šie žodžiai mums bet kokiomis aplinkybėmis gali padėti rasti savo vidinės laisvės kelią ir ramybę, nepaisant visų nelaimių, liūdesio, sunkumų ir kentėjimų.  Priimkime šį Dievo Žodį: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, imkite ant pečių mano jungą, aš jus atgaivinsiu ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies. Mano jungas švelnus, mano  našta lengva“. Leiskime, kad mus paliestų šis Kristaus kvietimas ir eikime maldos keliu.

 

 

Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį

www.versdimanche.com

parengė Birutė Šinkūnienė