Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo liepos 13 d. pirmadienio iki liepos 19 d.sekmadienio, 2015
►link 16 eilinio sekmadienio
Nuo galvos iki kojų (3/8)
Nugara ir pečiai
Tai darykime kiekvieną šios savaitės dieną.
Atsigulkime ant žemės, po galva pakiškime pagalvėlę, susuktą rankšluostį ar knygą, kad kaklas būtų padėtas patogiai ir jo neskaudėtų. Rankas ištieskime išilgai kūno, kojas sulenkime, pėdomis atsiremkime į žemę.
Įkvėpdami pasislinkime į priekį, iškeldami viršutinę nugaros dalį.
Iškvėpdami nuleiskime pečius. Stebėkime, kaip nugara nusileidžia ant žemės.
Per šį pratimą, kurį galime pakartoti 6 kartus, kvėpuokime giliai, bet neforsuokime kvėpavimo.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad su socialine nelygybe susiduriantys Lotynų Amerikos krikščionys liudytų meilę vargšams ir skatintų kurti broliškesnę visuomenę.
„Eikite...į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“ Mk 6, 31
Pailsėti! Šiuo atostogų metu kiekvienas apie tai svajoja. Palikime tai, kas sunku, apie nieką kitą negalvokime, tik apie saulės šilumą, patiriamą kūnu, ir peizažo grožį, suvokiamą akimis.
Bet Jėzus mums siūlo kitokį būdą: eiti į nuošalę ir į negyvenamą vietą.
Mums tai tikras kvietimas atsitolinti nuo to, kas prigrūda mūsų dienas, pakeisti ritmą ir kreipti savo žingsnius į Viešpatį.
Taip paprasta ir aišku ir apie tai taip dažnai svajojame, bet nepaprasta tą suorganizuoti ir tuo gyventi.
Šių atostogų pradžioje priimkime šį iššūkį ir atsiliepkime į Jėzaus kietimą. Jis mus kviečia: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“.
Marie- Bernadette Caro, KG bendruomenė
Nuo liepos 13 d. pirmadienio iki liepos 19 d.sekmadienio, 2015
►link 16 eilinio sekmadienio
|
Evangelija pagal šventąjį Morkų (Mk 6, 30-34) Apaštalai susirinko pas Jėzų ir apsakė jam visa, ką buvo nuveikę ir ko mokę. O jis tarė jiems: „Eikite sau vieni į negyvenamą vietą ir truputį pailsėkite“. Mat daugybė žmonių ateidavo ir išeidavo, ir jiems nebūdavo kada nė pavalgyti. Taigi jie išplaukė valtimi į negyvenamą nuošalią vietą. Žmonės pastebėjo juos išplaukiant, ir daugelis tai sužinojo. Iš visų miestų žmonės subėgo tenai pėsti ir net pralenkė mokinius. Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens. Ir jis pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.
|
Pirmadienis 13 d. Avilyje
Jėzus savo mokinius suranda ypatingoje aplinkoje: viešpatauja susijaudinimas, žmonės ateina ir nueina, bruzdesys slegiantis. Padidalijimas ir susitikimas neįmanomas. Kaip ir avilyje, taip ir čia svarbu veikti, neskirti laiko susitikimams. Jėzaus laikais, kaip ir šiandieną, gundymas imituoti avilį realus! Pradėdamas šią savaitę, galiu mąstyti, ar taip elgiuosi (ar nesielgiu), kas iš manęs (gal būt) daro avilį.
Antradienis 14 d. Reikia tylos
Priešingai, Jėzus savo mokinius kviečia eiti į nuošalę ir truputį pailsėti. Mokiniai, kuriuos Jėzus pirmą kartą paleidžia į gamtą, labai tuo džiaugiasi. O avilys kelia pavojų jiems sutrukdyti džiaugtis ir juo dalytis su Jėzumi. Galiu kontempliuoti mokinius ir Jėzų, trokštančius dalytis šiuo naujos patirties džiaugsmu, ir grįžti į savo patirtį, kai galėjau džiaugtis pats ar kai kiti džiaugėsi.
Trečiadienis 15 d. Pasitraukti į nuošalę
Kad rastume tylą ir liktume savo egzistencijoje, kartais būtina žengti žingsnį į nuošalę, išeiti. Reikia surizikuoti nusinerti savo bitės odą ir atsiverti nežinomai naujovei, kai per daug nežinoma, kas nutiks. Ši rizika, ši nežinomybė, kurią reikia prisiimti, kad galėtume pilnai gyventi, čia simbolizuojama persikėlimu per jūrą. Galiu kontempliuoti Jėzų ir Jo mokinius, nuplaukiančius į nuošalę vietą, galiu prisiimti perplaukimo per jūrą riziką ir iš to turėti naudos.
Ketvirtadienis 16 d. Pabusti iš troškimo
Jėzus ir Jo mokiniai, perplaukę valtimi, neišvengia labiau patyrusių bičių! Mūsų automatiniai veiksmai negali užgesinti šio ieškojimo, kas svarbiausia, tai mūsų bendras pašaukimas. Taip, kartais patirtis, kad kažko trūksta, nėra, – skausminga patirtis – gali užduoti daug klausimų, priminti sužeidimus, bet gali sukelti troškimą labiau gyventi. Galiu šiandieną sugrįžti prie savo nesenos patirties, kad ten rasčiau savo didžiuosius troškimus ar galimus sužeidimus, kurie mane atvėrė didesniems dalykams.
Penktadienis 17 d. Bitė ar avis?
TGV greitesnė už valtį, tai gerai žinome! Štai Jėzus ir Jo mokiniai, išėję į dykumą pailsėti, ateidami supranta, jog anksčiau už juos jau buvo kiti atplaukę. Bet įvyksta stebuklas: kadangi bitės ieškojo Kristaus, jos buvo pakeistos į avių bandą. Atitraukti nuo savo automatinės veiklos, žmonės leidžiasi į kelią ir klausosi Jėzaus. Galiu kontempliuoti šį palaimintą avilio pasikeitimą į bandą ir iš to pats galiu turėti naudos.
Šeštadienis 18 d. Ir Jėzus mokė
Paveiktas šios bandos, išalkusios Dievo Žodžio, pavargęs Jėzus skiria laiko poilsiui ir pasidalijimui su savo mokiniais, kad po to ilgai mokytų atėjusius pas Jį vyrus ir moteris. Dievo Žodį puikiausiai priima tie, kurie Jo trokšta ir kurie Jį kviečia. Triūsiančios bitės tampa avimis, pasirengusiomis ir priimančiomis Jo Žodį. Ateina metas Jam kalbėti! Galiu kontempliuoti šiandieną Jėzų, apimtą užuojautos miniai, susirinkusiai priešais Jį, ištroškusiai miniai, įdėmiai besiklausančiai Kristaus.
Sekmadienis 19 d. Šabas tam, kad atsigręžtum į šaltinį
Užtruko, kol triūsiančos bitės suprato, jog Jėzus jas paliko, kol leidosi į kelią ir išgirdo, kaip Jėzus, sujaudintas piemens laukiančios bandos troškulio, kreipiasi į jas. Viešpats nesileidžia lengvai išgirstamas labai užimtų gyvenimų klegesyje. Jo balsas, labai švelnus balsas, gali būti išgirstas tik ramioje širdyje. Tai šabo reikšmė, tai ir be abejo atostogų malonė, kuri mums leidžia nutilti savyje, kad vėl atsigręžtume į savo būties šaltinį, į tą, kuris gyvenimui duoda prasmę, kad vėl taptume gyvesni. Tad, pasinaudokime tuo! Jis mūsų ten laukia ir prie mūsų ten prisijungia.
