Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugsėjo 19 d. pirmadienio iki rugsėjo 25 d. sekmadienio, 2016
►link 26 eilinio sekmadienio
Kaip melstis keturiomis kryptimis (2/4)
Žemyn: žvelgdami žemyn, galime matyti žemę ir net požemį, rūsį, metro, parkavimo aikšteles ar pėsčiųjų perėjas... O ir tai, kur galime leistis žemyn, visiškai nebūnant tikram, kad pajėgsiu iškopti gyvas: šachta, jūros dugnas, urvai, bedugnės... Kristus irgi nužengė į pragarus ieškodamas tų, kurie buvo nelaisvėje. Nebijokime leistis žemyn iš meilės.
Namie
Šią savaitę skirkime laiko ir žvelkime aplink save, kad labiau suvoktume įvairių populiacijų turtų skirtumus. Ar aplinkui matome skurdo ženklus? Ar asmeniškai pažįstame žmonių, kurie kenčia? Atsiverskime vieną ar kitą laikraštį, kad suvoktume pabėgėlių ar žmonių, miegančių gatvėje, gyvenimo sąlygas. Paklausinėkime ir savo aplinkos asociacijų, kurios vykdo veiklą, norėdamos pagerinti žmonių gyvenimą. Perskaitę ateinančio sekmadienio Evangeliją, apie visa tai kalbėkime su Viešpačiu maldoje dėkodami ir prašydami.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad sakramentus priimdami ir Šventąjį Raštą apmąstydami krikščionys vis labiau įsisąmonintų savo evangelizacijos misiją.
„Tarp mūsų žioji neperžengiama bedugnė“ Lk 16, 26
Turtingas žmogus gyvena šalia labai neturtingo. Turtuolis - anonimas, vargšas turi vardą, kuris iš hebrajų kalbos išvertus, reiškia „Dievas išgelbėjo“. Kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Istorija, kurią Jėzus mums pasakoja, yra istorija visiems laikams. Šiandieną vakaruose ir šalyse, einančiose vystymosi keliu, vargšai gyvena prie privilegijuotųjų durų! Nuo amžių jie šalia - nepažįstami ir neatpažįstami, socialinis teisingumas nevykdomas.
Mūsų pasaulyje yra daug turtuolių, bet jame daug ir vargšų. Atotrūkis aiškus. Dažnai esame tam abejingi ar paprasčiausiai tai ignoruojame. Tada atsiveria bedugnė, kuri lemia ateitį.
Šiuo palyginimu Jėzus žadina mūsų miegančią sąžinę ne tam, kad mus apkaltintų, bet kad jaustumės atsakingi už bendrą gėrį ir už brolių bei seserų likimą. Kiekvienas, norėdamas pakeisti pasaulį, galime veikti savaip.
Per šią savaitę atverkime akis ir atpažinkime lozorius, laukiančius iš mūsų geraširdiško žvilgsnio, žmogiško gesto, broliško žodžio, solidaraus veiksmo, maldos.
Anne-Marie Aitken
Nuo rugsėjo 19 d. pirmadienio iki rugsėjo 25 d. sekmadienio, 2016
►link 26 eilinio sekmadienio
Evangelija pagal šventąjį Luką (Lk 16, 19-31)
|
Jėzus pasakė fariziejams: „Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien
ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunys atbėgę
laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė taipogi turtuolis ir buvo palaidotas. Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis
ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: 'Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man
liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje'. Abraomas atsakė: 'Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė
paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus'. Tas vėl tarė: 'Tai meldžiu
tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus: aš gi turiu penkis brolius,– tegul juos įspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą'. |
Pirmadienis 19 d. Turtuolis.... vargšas
Norėdamas įsigilinti į šią Evangelijos sceną, nurimstu ir įsivaizduoju vietas bei žmones: prabangiai apsirengusį žmogų, gyvenantį rūmuose, bet neturintį vardo, ir prie rūmų vartų vargšą, vardu Lozorius, aptekusį votimis. Įsigilinsiu į vieno ir kito jausmus ir leisiuosi paveikiamas to, ką matau. Galiu prisiminti šiandienos lozorius ir jų votis (nedarbą, atmetimą, ligą, narkotikus...) Viešpatie, atverk mano akis.
Antradienis 20 d. Ir galiausiai – viskas atvirkščiai
Žvelgsiu į kitą sceną. Pasižymėsiu žodžius, kalbančius apie Lozoriaus ir šio turtuolio situacijos visišką pasikeitimą po mirties. Suvoksiu Lozoriaus, esančio Abraomo artumoje, džiaugsmą ir turtuolio, esančio nuo jo toli, kančią. Ką kvieti mane suvokti Tu, Viešpatie, kad nebebūčiau abejingas savo broliams?
Trečiadienis 21 d. Bedugnė
Vienas šią istoriją padedantis suprasti žodis yra „bedugnė“. Taip, gili bedugnė tarp turtuolio gyvenimo ir Lozoriaus žemėje, o kadangi turtuolis liko uždaras elgetai, po mirties ši bedugnė tapo nepereinama. Šią dieną, kai švenčiame šv. Matą, galiu dar kartą perskaityti Palaiminimus, kuriuos jis mums siūlo (Mt 5, 3-12) ir šitaip melstis: „Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo: jie bus pasotinti“.
Ketvirtadienis 22 d. Maldavimas
Visa istorijos pabaiga skirta turtuolio, maldaujančio Abraomo už save ir savuosius, žodžiams. Jis neturi ką pasakyti Lozoriui, nebent kad jis jam pasitarnautų. Turtuolio maldavimas bergždžias. Jis lieka susitelkęs į savo problemas, užsidaręs, ko negali atsikratyti. Atverk mano rankas, Viešpatie, kai jos lenkiasi į save.
Penktadienis 23 d. Atsakomybė
Galima būtų manyti, jog turtuolis rodo altruizmą, prašydamas, kad Lozorius eitų perspėti jo brolių. Bet taip neįvyksta, Abraomas nėra naivus: nėra ko padaryti stebuklą, siunčiant ką nors iš mirusių. Jo broliai „turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso“. Šioje evangelijoje Jėzus kviečia žmogų galvoti apie save ir būti atsakingam. Viešpatie, tegu Tavo Žodis apšviečia mano veiksmus.
Šeštadienis 24 d. Atsivertimas
Turtuolis galiausiai supranta: kad galėtų glaustis prie Abraomo krūtinės, reikia atsiversti. Bet atsivertimas nėra stebuklingas, jis vysta po truputį, klausantis Dievo Žodžio kvietimo. Tai kvietimas išgyventi mažus kasdienius atsivertimus. Laimingi tie, kurie klauso Tavo Žodžio, Viešpatie. Mokyk mane atsigręžti į Tave ir į vargšus.
Sekmadienis 25 d. Kova už teisingumą
Visi šios dienos skaitiniai drauge kviečia į teisingumą – tai, kas mums suteikia galimybę priartėti prie amžinojo gyvenimo –, Dievo Žodis mums atskleidžia šio gyvenimo paslaptį: reikia išeiti iš savo abejingumo ir matyti brolius, kurie yra prie mūsų durų: benamius, bedarbius, imigrantus. Tai kova už teisingumą, į kurią esame kviečiami, kad gyventume. Šitaip šventasis Paulius kreipiasi į Timotiejų: „Kovok šauniąją tikėjimo kovą, pagauk amžinąjį gyvenimą, kuriam esi pašauktas ir kurį puikiai išpažinai daugelio liudytojų akyse“ ( 1 Tim 6,12). Ši kova vyksta, dėmesingai klausantis kitų ir Dievo Žodžio, kuris mus ištraukia iš mūsų vidinio kalėjimo. Viešpatie, tegu Tavo Žodis būna žibintas mano kojoms, šviesa mano kelyje!
