Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugsėjo 29 d. pirmadienio iki spalio 5 d. sekmadienio, 2014
►link 27 eilinio sekmadienio
Kaip melstis su šeima (1/4)
Ant lapo iš atminties nupieškime savo geneologinį medį, ten ieškodami kiek įmanoma tolesnių ištakų, rizikuodami palikti tuščių langelių. Paskui kontempliuokime šį medį. Perskaitykime ir Jėzaus geneologinį medį, pavyzdžiui, tą, kurį siūlo Matas savo evangelijos pradžioje. Jį kontempliuokime. Pagaliau dėkokime Viešpačiui už Jo gyvenimo pažadą, gyvenimo, kuris eina tarp daugelio vingių.
Namie
Vynuogienojai šio rugsėjo pabaigoje baigia nokinti gražų derlių; bet tam turėjome juos laiku apkarpyti. Šią savaitę mąstykime apie savo gyvenimo vynuogienojus, kurie su laiku kartais gali tapti mūsų „nuosavybe“ kaip evangelijos palyginime. Taip pat žvelkime į šiuos vynuogienojus, kuriuos mažiau ar daugiau prižiūrime apkarpydami, kad jie duotų gražių vaisių. Kiekvieną dieną išdrįskime įvardyti vieną šių vynuogienojų, o vakare melsdamiesi padėkime vynuogės sėklelę, pavyzdžiui, raudonos vynuogės, melsdami Viešpaties mus atitraukti nuo to, kas trukdo duoti daugiau vaisių, arba baltos vynuogės, dėkodami Viešpačiui už tai, kad leido, Jam padedant, subrandinti nors truputį Jo vynuogyno vaisių.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad Viešpats suteiktų taiką labiausiai karo ir smurto išvargintoms pasaulio dalims.
„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu“ Mt 2, 42
Palyginimo pradžioje viskas vyksta gražiai, bet paskui istorija triukšmingai pakrypsta tragiška linkme ir panyra į siaubą. Prisiminkime vynininkų žiaurumą, palyginus su šeimininko gerumu. Bet suvokime, kad šis šeimininkas ir toliau lieka kilnus ir pasitiki be ribų. Ar toks elgesys negalėtų leisti atsiverti vynininkų širdims? Nelaimei, ne: gundymas turėti visą palikimą (pagal šį palyginimą) yra stipresnis už viską.
Aišku, esame girdėję apie palikimo istorijas, kuriose daug žiaurumo. Kiek šeimų gali išsidraskyti kaip šie vynininkai.
O mes - esame tarnai ar vynininkai? Žinoma, ir tie, ir tie pagal gyvenimo situaciją ir įvykius. Bet mums visada reikia kertinio akmens, kuriuo yra Kristus! Tai Jis leidžia dalyvauti kuriant Jo kūną, kuris yra Jo Bažnyčia, Jo tauta.
Šią savaitę savęs paklauskime, kaip tapti labiau tarnais nei vynininkais.
Anne- Marie Aitken
Nuo 29 d. pirmadienio iki spalio 5 d. sekmadienio, 2014
►link 27 eilinio sekmadienio
Pirmadienis 29 d. Klausykite!
Jėzus šioje evangelijoje siūlo klausytis palyginimo ne tam, kad papasakotų gražią istoriją savo klausytojams, bet kad paskatintų juos suvokti tai, kuo gyvena ir ką veikia. Taigi, klausytis tokios Jėzaus žinios niekada nėra lengva, ypač jei yra kaltinama! Tad, šiandieną, kai švenčiame arkangelus Gabrielių, Mykolą ir Rafaelį, šiuos „profesionalius“ pasiuntinius, jų prašysiu, kad man padėtų išgirsti, ką Viešpats nori, kad suprasčiau.
Antradienis 30 d. Dievas geras? Dėkui!
Palyginimas prasideda gražiai. Tai šeimininko, kuris rūpinasi savo vynuogynu, istorija: jis „įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams“. Kontempliuosiu šių gestų gerumą ir kilnumą, gestų, kurie man kalba apie Dievą kūrėją, pilną gerumo. Dėkui, Viešpatie!
Trečiadienis 1 d. Vynininkai? Ne!
Šeimininkas išvyksta į kelionę. Atėjus metui, jis siunčia savo tarnus atsiimti savosios vaisių dalies. Ir štai, jie atsisako! Jokio vynininkų, kurie nuėmė vynuogių derlių, dėkingumo. Dar blogiau, jie atsisako priimti tarnus: žiaurumas, žmogžudystė ir užmušimas akmenimis – toks jų vienintelis atsakymas. Melsiuosi, įsivaizduodamas jausmus, kokie galėtų kilti šeimininkui, savęs klausdamas, pvz., kodėl tiek smurto?
Ketvirtadienis 2 d. O Dievas? Pasitikintis!
Šis palyginimas tragiškas: tie, kuriems buvo patikėtas vynuogynas, jį pasiglemžia. Tačiau šeimininkas ir toliau jais pasitiki. Jis net nusprendžia siųsti savo sūnų, įsitikinęs, kad jie jį gerbs. Medituosiu apie šią šeimininko nuostatą. Jis ne tik neatsako žiaurumu į žiaurumą, bet siunčia, kas jam brangiausia: savo sūnų. Kas Tu esi, Viešpatie, kad taip veiki?
Penktadienis 3 d. Vynininkai? Užmuškime!
Palyginimas darosi vis tragiškesnis ir tragiškesnis. Vynininkai sūnuje nemato pasitikėjimo įrodymo, o mato paveldėtoją, kurį reikia užmušti, kad užgrobtų palikimą ir taptų šeimininkais. Veiksmai žiaurūs: jie išmeta sūnų laukan už vynuogyno ir jį užmuša. Melsiuosi, vėl įsigilindamas į šeimininko jausmus: kodėl atsisakymas toks atkaklus ir kodėl tiek žiaurumo?
Šeštadienis 4 d. Tad, ką daryti?
Istorija tęsiasi. Jėzus, geras pedagogas, klausia savo klausytojų: kaip pasielgs šeimininkas su šias vynininkais? Įsiveržia jų atsakymas: jis juos nuteis mirti ir vynuogyną atiduos kitiems. Jėzus patvirtina antrą jų atskymo dalį, jiems paaiškindamas: „Dievo karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių“. Bet Jėzus nesako, jog juos nuteis mirti. Jis atsisako į mirtį atsakyti mirtimi. Kas Tu esi, Viešpatie, kad taip veiki?
Sekmadienis 5 d. Stebuklas prieš mūsų akis!
Palyginimas atskleidžia tikrą stebuklą: tas, kurį vynininkai išmetė ir nužudė - šeimininko sūnus – tampa svarbiausiu asmeniu kitiems vynininkams, kuriems vynuogynas patikėtas. Žinia aiški: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai pats Jėzus. Nauja tauta, kuriai atiduota Dievo Karalystė, kad duotų jos vaisių, - tai mes, susirinkę šį sekmadienį atsiprašyti Viešpaties už tai, ką palyginimo vynininkai atsisakė padaryti. Esame kviečiami išgyventi atsivertimą, kaip ir šie: nesisavinti Dievo dovanų. Jei norėtume eiti į periferiją, kelias bus pilnas netikėtumų ir ieškojimo apgraibomis. Bet atėjus metui, koks stebuklas!
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį
parengė Birutė Šinkūnienė
