Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 25 d. pirmadienio iki sausio 31 d. sekmadienio, 2016
►link 4 eilinio sekmadienio
Kaip melstis padedant rankos pirštams (5/5)
Paskutinis – mažasis pirštas. Kaip ir visi maži, taip ir jis atskleidžia kai ką būtino. Be bevardžio (žiedo) piršto sunku būtų išsiplauti ausis, kad geriau girdėtume. Jo dėka prisiminsiu, kad svarbiausia - klausytis Dievo Žodžio. Mažasis pirštelis apie tai man kalba...
Namie
O jei šią savaitę mėgintume keliauti, net apėmus pykčiui, susierzinimui, net susijaudinus, sutrikus, liūdint? Nelengva būtų, bet verta! Per dieną, galime surasti daugybę priežasčių taip likti, kas mus apsunkina, verčia veikti nederamai. Tad, kiekvieną rytą melskime malonės, kad pajėgčiau ir sugebėčiau keliauti, skirdamas laiko atsitraukimui, atsitolinimui, tirdamas manyje verdančius jausmus. Vakare dar katą peržvelkime tas dienos akimirkas, kai galėjome 15 minučių atsitraukti, tas, kai buvo nelengva, net neįmanoma. Kiekvieną vakarą atnaujinkime savo troškimą nebijoti ir keliauti su širdies ramybe.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad nuoširdus dialogas tarp skirtingų religijų žmonių duotų taikos ir teisingumo vaisių
„Jūs, be abejo...“ Lk 4, 23
Šios evangelijos pradžioje: „Visi jam pritarė“. Bet po kelių akimirkų: „Visi labai užsirūstino“. Koks pasikeitimas! Tad, kas nutiko?
Jėzus gerai žino, kas vyksta kiekvieno, esančio sinagogoje, širdy ir numato jų galimas prieštaras, užbėgdamas joms į priekį. Ne norėdamas juos apkaltinti ar pamokyti, bet apšviesdamas juos, pasirodydamas jiems kaip Dievas, kad atvertų jų širdis...
Jėzus, kai labai svarbu, nesvyruodamas taria tvirtą žodį, tikrą ir teisingą žodį, kuris gali sutrikdyti, sujudinti mūsų pačių „mažas“ tvarkas su savimi, ryšius su Dievu, mūsų supratimą, ką reikėtų daryti, galvoti arba negalvoti.
Jėzus mus judina nuolat. Jis reikalauja keisti savo žvilgsnį, kitaip atverti savo ausis. Taip, nelengva, nes visa, kas nežinoma, skirtinga, kas nepastovu, gali sukelti baimę.
Norint mylėti iki galo, tiesoje, ar nereiktų pirmiausia leistis, kad būčiau perkeistas, kad kitas klausinėtų, ir kad atsiverčiau skirtingumui... plačia širdimi ir geranoriškai? Tikrai!
Emmanuelle Huyghues Despointes, Šenaklio dvasingumo centras
Nuo sausio 25 d. pirmadienio iki sausio 31 d. sekmadienio, 2016
►link 4 eilinio sekmadienio
Evangelija pagal šventąjį Luką (Lk 4, 21–30)
|
Jėzus pradėjo jiems kalbėti: „Šiandien išsipildė ką tik
jūsų girdėti Rašto žodžiai“. Visi jam pritarė ir stebėjosi maloningais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų. Ir jie klausė: „Argi jis ne Juozapo sūnus?“ |
Pirmadienis 25 d. Žydas, kurio vardas Jėzus
Dėl mūsų epochos mobilumo sutinkame vis daugiau įvairių religijų žmonių ir gyvename šalia jų: žydų, krikščionių, musulmonų... Jėzus nebuvo tos pačios religijos kaip mes. Kai kurie – tikintys - svajojo susitikti su Juo, kiti – nerimaujantys – verčiau norėjo pasisaugoti. Šios dienos maldoje prašysiu Dievo, kad širdingai sutikčiau brolį ar seserį, kuris Jį vadina kitaip nei aš, ir tuo džiaugčiausi.
Antradienis 26 d. Pamokantys žodžiai
Jėzaus žodžiai buvo pamokantys, „maloningi“. Kvėpuokime šiais maitinančiais žodžiais. Kai kada girdime visai ką kitą... daugybę bereikšmių, melagingų, paviršutiniškų kritikos, įžeidžiančių, slegiančių žodžių, kurie visą dieną sklinda iš žiniasklaidos. Turime juos atsirinkti. Šios dienos savo maldoje prašysiu Dievo, kad klausyčiausi šių pamokančių žodžių ir jais džiaugčiausi....
Trečiadienis 27 d. Artimiausieji
Jėzus augo ir stiprėjo savo šeimoje, tarp draugų, tarp visų tų, kurie jį pažino nuo vaikystės. Šie artimieji nesugebėjo suprasti šio Jo naujo žvilgsnio į žmones, įvykius, Dievą. Tikriausiai, jie nežinojo, kad Dievas visus dalykus daro naujus? Šios dienos savo maldoje prašysiu Dievo, kad plačia ir geranoriška širdimi priimčiau visas naujoves, kurios mane trikdo...
Ketvirtadienis 28 d. Nepažįstamas Dievas
Jėzus visą gyvenimą nepaliauja atsiverti Dievo veikimo malonei. Šiandieną tą matome, kai Jis pasirodo savo tėviškės sinagogoje. Tas būdas, kaip Jis būna ir kaip elgiasi savųjų tarpe, mums atskleidžia nepažįstamo Dievo paslaptį. Jis yra Kunigas, Pranašas ir Karalius, o savo krašte Jo nepriima palankiai. Šios dienos savo maldoje prašysiu Dievo, kad pamatyčiau Jo veikimą savo kasdieniame kelyje...
Penktadienis 29 d. Vidinis pažinimas
Šiandieną skirkime laiko permąstyti evangelijos žodžiams: „Argi Jis ne Juozapo sūnus?“ Žvelkime į žmones sinagogoje, į tuos, kurie be tikslo klaidžioja mieste, turguose, laukuose, namie, o ir į Juozapą, Mariją, jų kaimynus, draugus, į vaikus. Žvelkime į kelią: nuo namų iki sinagogos... Šiandieną savo maldoje prašysiu Dievo, kad vidiniai pažinčiau Kristų, kad labiau Jį mylėčiau ir Juo sekčiau....
Šeštadienis 30 d. Pyktis
Evangelijos skyrelis, kurį girdėsime rytoj, pamini Jėzaus draugų pyktį, kai Jėzus jiems skelbia apie Dievo buvimą jų tarpe. Kodėl kyla šis pyktis, nors Dvasia neša ramybę, taiką, džiaugsmą, meilę, kantrybę, gerumą, malonę, ištikimybę, švelnumą, savęs atsižadėjimą? Žavėkimės tuo ir pripažinkime Dvasios veikimą. Šios dienos savo maldoje prašysiu Dievo, kad atvertų mane Savo gailestingumui, kuris vienintelis gali atitolinti tiek mano, tiek kitų širdies pyktį.
Sekmadienis 31 d. Laisvė
„Jėzus praėjo tarp jų ir pasišalino“. Ši eilutė mums rodo didelę Kristaus, atmesto, nepripažinto, nesuprasto, teisiamo, neieškančio nei kaip apsiginti, nei kaip pasiteisinti, laisvę. Jis daro, ką turi daryti, ir eina savo keliu. Ši nuostata mums nėra įprasta, dažniau patyriame baimę, susidūrę su nelaime, stengiamės apsiginti arba verčiau apsisukame ir grįžtame. Galiausiai atsiduriame analogiškose paralyžiuojančiose situacijose, gerai nežinodami, ką reikia daryti, nei kur eiti. Šiandien savo maldoje prašysiu Dievo, kad leistų pažinti savo meilės dydį, plotį ir gylį, meilės, kuri veikiant Šventajai Dvasiai, išveja baimę...
