Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo gruodžio 1 d. pirmadienio iki gruodžio 7 d.sekmadienio, 2014
►link II ADVENTO sekmadienio
Kaip sekti Kristų, pašventus Jam gyvenimą
PALYDĖTI JAUNUS ŽMONES
Prieš aštuoneris metus įstojau į Notrdamo Šenaklio seserų kongregaciją, jau 32 metus0 nepaliaujamai stebiuosi ir vis atrandu, kaip Dievas mus myli ir kaip myli mūsų pasaulį. „Dievas, kuris atėjo gyventi tarp mūsų“ įgauna vis didesnę prasmę.
Patiriu džiaugsmą, palydėdama daugybę žmonių, o ypač susitikimuose su ignacišku jaunimu. Jiems padedu atskleisti, kas jiems teikia gyvenimą ir prasmę. Matau, kaip jie atsiveria Dievo vaikų ramybei ir laisvei. Kaip pasirinkti, kad gyvenimas būtų darnus. Esu privilegijuotas Šventosios Dvasios veikimo jų gyvenime ir Dievo Žodžio jėgos liudytojas, Dievo, kuris jiems padeda sutikti Gyvąjį Kristų, suvokti, kaip jie yra mylimi.
Per juos mokausi ir žaviuosi jų autentiškais atradimais, jų įsipareigojimu visuomenės tarnystei. Visi žmonės, kuriuos sutinku, man leidžia dalytis savo troškuliu, atskleidžia savo gyvenimą... Koks nuostabus Dievo pažadas ir kokia jo išsipildymo viltis!
Sesuo Claire de Leffe, rc
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad Atpirkėjo gimimas atneštų taiką ir viltį visiems geros valios žmonėms.
„Taisykite Viešpačiui kelią“ Mk 1, 3
Prieš statant tiltą, traukinio ar greitkelio liniją, kastuvais pakeliama tonos žemės ir pakeičiamas peizažas... Bet kuri naujovė reikalauja pasirengimo.
Dievo atėjimui į mūsų tarpą irgi reikia pasirengimo, ne didelių prietaisų, o žmonių, norinčių pakeisti savo širdis naujai kelionei. Tai yra, atgimimui, leidžiančiam Dievui gimti mumyse ir mus padaryti Jo sūnumis ir dukromis, vis labiau susivienijusiais su Juo.
Taisyti Viešpačiui kelią: ar tas nereikalauja daugiau palydėjimo jauniems ir mažiau jauniems žmonėms, kad padėtų augti didesnei jų vidinei laisvei, geriau tarnauti Dievui bei savo broliams ir seserims? Nesame vieni Advento kelyje. Drauge įgausime jėgų ir drąsos.
Anne-Marie Aitken
Nuo gruodžio 1 d. pirmadienio iki gruodžio 7 d.sekmadienio, 2014
►link II ADVENTO sekmadienio
Pirmadienis 1 d. Pradžioje....
Į „budėkite“, ko reikalauja Kristus iš savo mokinių, paskelbtą vakar Mišiose, atsako Morkaus Evangelijos prologas, kuris mus lydės šią savaitę. Išėjimo knygos, pranašo Malakijo ir Izaijo žodis apie globą girdimas ir šioje Raštų citatoje. Keista Gerosios Naujienos pradžia: ji įsišaknijusi tolimame Žodyje, skelbiančiame, kad niekas negali valdyti, dominuoti. Medituosiu apie šią paslaptį: džiaugsmas tikint Evangelija, kur kalbama, kad niekas nėra savininkas.
Antradienis 2 d. Širdies kelias
Pasirengti Viešpaties atėjimu – tai palengvinti Jam kelią. „Ištiesinkite Jam takus“. Keliaudamas link Kalėdų, priimsiu šį reikalavimą, klausdamas savęs: kokius „takus“ turiu išlyginti? Ir kaip tai pakeis mano širdį? Viešpatie, šiuo Advento metu duok man naują širdį, nepadalytą, neišdalytą. Padaryk, kad Tave priimčiau kuo paprasčiau, kuo vientisiau, kad Tavo Žodis pasiektų mano gelmę.
Trečiadienis 3 d. Šventasis Pranciškus Ksaveras
Šiandieną visa Bažnyčia (o ypač ignaciško dvasingumo šeima) švenčia Pranciškų Ksaverą, vieną pirmųjų Jėzaus draugijos įkūrėjo Ignaco Lojolos draugų. Veržlus, energingas Pranciškus Ksaveras tapo Azijos apaštalu (Indijos, Japonijos...) nuo pat pradžių tam nė kiek nesipriešindamas! Jie abu karštai troško nutiesti Viešpačiui kelią ir dalytis su kitais tikėjimo džiaugsmu. Dėkui, Pranciškau Ksaverai, už tavo misijos veržlumą ir už tavo liudijimą!
Ketvirtadienis 4 d. Kad tauta atsiverstų
Daug nežinome apie krikštą, kurį skelbė Jonas, tik žinome, kad jis troško visos tautos atsivertimo, labiau kreipė žvilgsnį į tautos, o ne į asmeninę atgailą. Mąstysiu apie šias „visuomenės nuodėmes“: nedėmesingumą Kūrinijai, griežtus socialinės partnerystės reikalavimus, pasitenkinimą tyčiojantis, panieką vargšams... Viešpats nori mane išgelbėti kaip tautos narį: tos, kuriai priklausau, kurią Jis labai myli.
Penktadienis 5 d. Jonas prieš srovę
Įsiklausykime į Joną, į jo „dykumoje šaukiančiojo“ balsą. Visa esybe išgyvendamas savo misiją parodyti Kristų, jis į dykumą grįžta ne taip, kaip tie, kurie trokšta poilsio, „dvasinio turizmo“. Dykuma simbolizuoja paprastumą, sausringo susitikimo su Dievu vietą (ar su gundytoju...), toli nuo miesto ir nuo jo veidmainysčių. Kai mūsų prekybininkai apverčia prekėmis ir papuošimais, mintimis susitelksiu ne ties parduotuvių vitrinomis, o ties Jonu Krikštytoju. Jo apdaras iš kupranugarių vilnos... Jo valgis – skėriai... Jo medus laukinių bičių...
Šeštadienis 6 d. Tarnaujant dideliems dalykams
Šauksmas dykumoje neturi kito tikslo, o tik pasitraukti į šalį, praleisti kitą. Visa Jono Krikštytojo energija nukreipta Sužadėtinio, Kristaus, Viešpaties, Dievo Sūnaus kelio nutiesimui. Tik Jis vienas krikštys Šventąja Dvasia. Ši didelė Bibijos Jono Krikštytojo asmenybė parodo sugebėjimą visiškai atsiduoti kito tarnystei: autentiškas pašaukimas. Sėkmė (artistinė, profesinė...), skiriama kitiems, išgyvenama sveikai, be veidmainystės. Kad tai atsispindėtų, galime surasti pavyzdį iš politikų gyvenimo, tokia nuostata suvienijo Andre Malraux su generolu Gaulle. Melsiu Viešpaties, kad leistų geriau suvokti šių didelių dalykų džiaugsmą.
Sekmadienis 7 d. Nedelsdami atsiverskime!
Viešpaties atėjimas neišvengiamas, ir tik laikinai mūsų orientyrai prarandami! Jono kvietimą girdime po antrojo skaitinio -Petro rekomendacijų. Viešpats ateis „kaip vagis“, ir dideli kosminiai ženklai Jį lydės. Tad, Jo laukdami, prisiminkime, jog Dievo akyse mūsų laiko skaičiavimas nesvarbus, nes „tūkstantis metų – kaip viena diena“! Paraginti Izaijo, Jono Krikštytojo, Petro, skubėkime atsiversti jau nuo šiandien, kad Viešpats mus užkluptų ramybėje, rastų mus kuriančius Jo tautą, tiesoje ir meilėje visam pasauliui. Tokie yra ženklai, kurie leidžia mus atpažinti kaip Dievo vaikus.
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį
parengė Birutė Šinkūnienė
