Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo kovo 9 d. pirmadienio iki kovo 15 d.sekmadienio, 2015
►link IV GAVĖNIOS sekmadienio
Kaip išgyventi Kančią ir Prisikėlimą Šventojoje Žemėje (4/5)
Kristaus veidai Beduinų žemėje
Sesuo Azezeta, Eritrėjos gyventoja, ir Alicija, ispanė, yra slaugytojos ir misionierės, jos savo gyvenimą paskyrė beduinams. „Kai atvykome į Abu Nawar-ą, miestelio merui pasakėme, jog galėtume jiems padėti, jei tik jie parengtų vietą įrangai ir personalui... Bendruomenė surinko daugybę akmenų ir pastatė keturias sienas iš akmenų, padangų ir tolių“.
Šiandieną ten renkasi apie dvidešimt vaikų. Miestelio moterys irgi nusprendė jiems padėti. Sesuo Azezeta sako: „Mums reikėjo pažinti beduinų papročius, jų visuomenės modelį, nes norint kam nors padėti, reikia gebėti suprasti, kaip jie mąsto. Norint eiti link kito, reikia atsikratyti išankstinio nusistatymo, išeiti iš savęs“.
Sesuo Alicija sako: „mums pavyko suburti drauge dirbančius, drauge besimokančius, gydytojus ir beduinų bendruomenę; tad viskas yra įmanoma. Be paliovos galima statyti tiltus“. Sesuo Azezet teigia: „Kasdieną dirbame su musulmonais, mano nuostata tokia: šio krašto problema ne religijos reikalas, o žemės klausimas“.
Emilie Rey, laikraštis Šventoji Žemė
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad skirtingas religijas išpažįstantys ir visi geros valios žmonės išvien dirbtų taikos labui.
„Atėjo šviesa į pasaulį“ Jn 3, 19
Sesuo Azezeta su mažuoju beduinu
Gera skaityti šių dviejų vienuolių liudijimus. Jos mums aiškiai primena, kad Dievo šviesa atėjo į pasaulį ir kad mes dabar turime eiti į šią šviesą, veikdami ir parodydami iniciatyvą, kad ir kuklią.
Gavėnios metas yra palaimintas metas, mus vedantis į šviesą, galinčią spindėti pasaulio žiaurumuose. Ir ši šviesa, Kristaus Prisikėlimas, neatėjo nuteisti pasaulio, o atėjo jo apšviesti, kad jį išgelbėtų. Sekmadienio Evangelija mums tai primena. Tegu mūsų darbai apie tai liudija.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Nuo kovo 9 d. pirmadienio iki kovo 15 d. sekmadienio, 2015
►link IV GAVĖNIOS sekmadienio
Pirmadienis 9 d. Meilė
Ši Evangelija mums kalba apie tai, kas yra svarbiausia, kad žmogus gyventų, mylėtų, tikėtų, šviestų, bet ji kalba ir apie visa tai, kas gali vesti į tamsą. Pirmiausiai...kalba apie meilę! Didžiausią žmogaus turtą. Dievas pirmas mus pamilo, mums atiduodamas tai, kas brangiausia: Tėvas „taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį Sūnų“, ir Sūnus sutiko dovanoti savo gyvybę, leidosi nukryžiuojamas, kad mes gyventume. Tai meilės paslaptis ir stebuklas, meilės, save atiduodančios iki galo! Juo sekdamas, galiu atlikti konkretų veiksmą, kuris parodytų mano troškimą mylėti.
Antradienis 10 d. Tikėjimas
Kas tik tiki Juo, nepražus, Juo, viengimiu Sūnumi, kurio vardas gali būti pakeistas žodžiu „meilė“, šventasis Jonas mums sako, jog Dievas yra meilė. Jei tikime meile, pasitikime, jog meilėje visas gyvenimas keičiasi ir įgauna prasmę, štai žengiame ten, kur žengti kviečia ši Evangelija, pamąstykime, ar šiai meilei suteikiame ar nesuteikiame Jėzaus vardo. Bet meilė yra dovana, ir jei tapsime tokie kaip garstyčios grūdelis, galėsime pakeisti pasaulį. Viešpatie, tikiu Tavimi, kuris esi meilė, o gal per mažai turiu tikėjimo, augink mano tikėjimą!
Trečiadienis 11 d. Amžinasis gyvenimas
Labai dažnai mąstome apie amžinąjį gyvenimą, kuris prasideda po mirties. Ar yra du gyvenimai: dabartinis ir po to esantis? Ne, amžinasis gyvenimas jau čia, jau prasidėjęs, bet jis neįgautų savo vertės, jei neįeitume į meilės dinamiką, į kurią Prisikėlusysis mus veda. Kaip galiu šiandieną savo broliams liudyti šį gyvenimą, stipresnį už mirtį? Viešpatie, į mūsų gyvenimą atnešk prisikėlimo galią!
Ketvirtadienis 12 d. Šviesa
Evangelija mums sako, kad šviesa atėjo į pasaulį, ji primena šventojo Jono Prologą: „Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį“ (Jn 1, 9). Ir mes patys esame kvieiami eiti į šviesą, kad nepražūtume naktyje. Šiandieną galiu mąstyti apie šviesą, paskui – apie tamsą, pasižymėti tai, ką patyriau šiose abiejose situacijose. Viešpatie, esi tikroji šviesa, ta, kuri man leidžia eiti pirmyn į šviesą.
Penktadienis 13 d. Teisimas
Teisimas – tai šios ištraukos klausimas, kuris gali prislėgti. Bet jis atneša gerą naujieną: Jėzus atėjo ne teisti pasaulo, bet atėjo jo išgelbėti. Jis atėjo ne kaltinti, bet tam, kad spindėtų tiesos šviesa. Žinoma, būsime teisiami, bet ne Jėzus mus teis, o meilė, kuria mylėjome vieni kitiems, mus teis. Viešpatie, atverk mano širdį, kad ji mokėtų mylėti, kaip Tu mylėjai! Šeštadienis 14 d. Išgelbėjimas
Didysis Dievo planas – mus išgelbėti iš tamsos, į kurią kartais pasineriame, ir dėl ko Jis mums atsiuntė savo Sūnų. Bet Jis mūsų neišgelbės be mūsų ar nepaisydamas mūsų. Jis laukia, kad bendradarbiautume su Juo, kovodami prieš blogį, veikdami teisingai ir tą galime tik su Jėzumi. Galiu įsitaisyti priešais kryžių ir kontempliuoti Tą, kuris buvo pakeltas ant meilės medžio. Kaip šventasis Ignacas savo Pratybose galiu sakyti: „Viešpatie, mane pamilai ir dėl to numirei. Ką padariau dėl Tavęs ir ką turiu dėl Tavęs padaryti?“
Sekmadienis 15 d. Esame išgelbėti per malonę
Šio sekmadienio tekstas mus ragina apmąstyti, kokiu būdu Dievas norėjo išgelbėti žmoniją. Pirmasis skaitinys (2 Krn 36, 14 – 16) mums parodo, kad Jis pasigailėjo savo tautos, ją „nuolat įspėdamas“, nes ši pasidarė labai neištikima. Bet mūsų Dievas jos niekada nepaliko ir su šventuoju Pauliumi pradedame suprasti Jo malonės turtus, kai Jis atidavė savo Sūnų. Tai Jis, Kristus, šv. Paulius sako, - mus iš tikrųjų ištraukė iš nuodėmės nakties. Esame išgelbėti ne iš savęs, bet „tai yra Dievo dovana” (Ef 2, 4-10). Galiu prisiminti, kaip mane Viešpats ištraukė ar traukia iš mano tamsos, vesdamas į savo šviesą. Viešpatie, dėkoju už Tavo meilės stebuklus man!
