Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo birželio 16 d. pirmadienio iki
birželio 22 d. sekmadienio, 2025
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad kiekvienas iš mūsų rastų paguodą
asmeniniame santykyje su Jėzumi
ir iš Jo Širdies mokytųsi atjausti pasaulį.
„Visi valgė ir pasisotino“
Lk 9, 17
Tarp Švenčiausiosios Trejybės sekmadienio ir eilinio laiko Bažnyčia švenčia Kristaus Kūno ir Kraujo, Švenčiausiojo Sakramento, anksčiau vadinto Corpus Christi, iškilmę. Ši šventė primena mums svarbiausią, esminę Eucharistijos vietą krikščioniškajame gyvenime. Ji primena Jėzaus dovaną – Jo Kūną ir Kraują, tai yra prisikėlusiojo gyvenimą, kad galėtume gyventi sąjungoje su Juo ir tapti Jo kūnu šiame pasaulyje. Jėzus tampa nuolat atnaujinančiu maistu, kurį valgome ir kuris mus pasotina, kartu numalšindamas alkį. Kas būtų galėjęs įsivaizduoti tokį scenarijų, jei ne vienas Dievas! Taip paprasta ir taip sudėtinga! Nuo Komunijos iki Komunijos esame kviečiami tapti maistu kitiems, atiduoti savo gyvenimą iš meilės. Taip mūsų egzistencija įgauna eucharistinę spalvą – auką, tarnystę ir šlovinimą.
Anne-Marie Aitken
Anuo metu Jėzus kalbėjo miniai apie Dievo Karalystę, pagydė tuos, kuriems reikėjo gydymo. Diena pakrypo vakarop. Prisiartinę Dvylika tarė: „Paleisk žmones, kad jie, nuėję į aplinkinius kaimus bei vienkiemius, susirastų nakvynę ir maisto. Mes juk esame dykumoje.“ Jėzus atsiliepė: „Jūs duokite
jiems valgyti!“ Dvylika atsakė: „Mes nieko daugiau neturime, tik penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Nebent nueitume ir nupirktume maisto visai šitai miniai.“ O buvo ten apie penkis tūkstančius vyrų. Jėzus įsakė mokiniams: „Susodinkite juos būriais po penkiasdešimt.“ Jie taip padarė ir visus susodino. Tuomet, paėmęs penkis kepalėlius ir dvi žuvis, jis pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė mokiniams, kad išnešiotų miniai. Visi valgė ir pasisotino. Ir dar buvo surinkta dvylika pintinių nulikusių kąsnelių.
Pirmadienis 16 d.
Karalystės Duona
Norėdama mus parengti Švenčiausiojo Sakramento iškilmei, Bažnyčia pateikia duonos padauginimo istoriją. Viskas prasideda nuo mokymo. Lukas mums sako, kad Jėzus kalba minioms apie „Dievo karalystę“. Savo žodžius Jis palydi gydančiais gestais. Taip, per Jėzų Dievo Karalystė yra
tarp mūsų. Reikia ją priimti, atsiverti jos buvimui, išdrįsti leistis į naują gyvenimo kelią. Jėzau, Tu esi Karalystės Duona. Tegul šios dienos mano žodžiai ir veiksmai liudija apie Dievo karalystės atėjimą tarp mūsų.
Antradienis 17 d.
Dykumos Duona
Jėzus moko minias nuošalioje vietoje. Vien Jo buvimas sotina. Niekas nepastebi, kaip bėga laikas. Dienai artėjant į pabaigą, Dvylika susirūpina. Metas paleisti minią: kaip jie ras nakvynę, kur ras maisto dykumoje? Tačiau ne pirmas kartas, kai Viešpats pamaitino ir netgi pasotino savo tautą
dykumoje. Jau jiems išėjus iš Egipto ir prieš įžengiant į Pažadėtąją žemę, Jis parūpino maisto jų kelionei per dykumą. Jėzau, Tu esi dykumos Duona. Jei šiandien sutikčiau žmogų, kurio gyvenimas šiuo metu „sausas”, leisk pasilikti su juo, kad jis atgautų jėgas.
Trečiadienis 18 d.
Mokinių Duona
Į racionalų mokinių, prašančių Jėzaus paleisti žmones, rūpestį Jėzus atsako nerimą keliančiu patarimu: „Jūs duokite jiems valgyti.“ Duoną Jėzus gali duoti mokinių dėka dėl to trupučio, kurį jie turi (penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis) ir kurį jie išdalins minioms. Jėzau, Tu esi mokinių Duona.
Be jų tu nieko negali padaryti. Be Tavęs jie irgi nieko negali padaryti. Leisk, kad atiduočiau tą truputį, kurį turiu, ypač jei tai, ką turiu, man atrodo per mažai!
Ketvirtadienis 19 d.
Palaiminta Duona
Jėzus paima penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. Jis pakelia akis į dangų ir sukalba palaiminimą. Jėzus neniurna dėl to, kad mokiniai duoda mažai. Jis nesiskundžia, nedejuoja. Jis nesibodi mokiniais, o juos laimina. Jis dėkoja Tėvui ir džiaugiasi šia mokinių dovana. Jėzau, Tu esi Palaiminta
Duona. Išmokyk mane šiandien, kad gerai kalbėčiau apie kitus ir džiaugčiausi mažais dalykais.
Penktadienis 20 d.
Laužoma Duona
Palaiminęs duoną ir žuvis, Jėzus jas laužo. Šie gestai – Eucharistijos gestai. Duonos laužymas yra daugiau nei jos pjaustymas. Laužymas – tai sulaužymas, dalijimas, perplėšimas, plėšymas, išskirstymas... Šiame geste yra žiaurumo, kaip ir Kristaus Kančioje. Paradoksalu, per sulaužytą
gyvenimą galime pradėti gyvenimą iš naujo. Jėzau, Tu esi Laužoma Duona. Leiskite man šį penktadienį, Tavo mirties ant kryžiaus dieną, tyloje prisiminti perplėštą Tavo širdį.
Šeštadienis 21 d.
Duodama Duona
Jėzus laimina, laužo, tada duoda. Jis duoda mokiniams, kad šie išdalytų miniai. Jėzus duoda, kad duotų: mokiniai yra grandis davimo grandinėje, kuri prasideda nuo Dievo Tėvo ir skirta visiems žemės gyventojams. Jėzus sakys: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apd 20, 35). Dvylika, kaip ir Jėzus,
gyvena šia laime. Jėzau, Tu esi Duodama Duona. Šią dieną nedvejodamas duosiu duonos, savo laiko ir, kodėl gi ne, pinigų tiems, kuriems to trūksta. Leisk man taip įeiti į džiaugsmą, pažadėtą Tavo mokiniams. O kadangi šiadien muzikos šventė, leisk man Tau giedoti: „Jėzau Kristau, Duona,
laužoma dėl naujo pasaulio, šlovė Tau!“
Sekmadienis 22 d.
Duona, pasotinanti visus
Minia ne tik sočiai prisivalgo, bet, kaip patikslina šventasis Lukas, visi pasisotina. Duona, kurią duoda Jėzus ir kuri yra pats Jėzus, nėra kaip joks kitas maistas. Tai ne duona, tik sotinanti ir malšinanti alkį. Tai duona, kuri pripildo, teikia ramybę, pasitenkinimą, ramina, džiugina ir atkuria – visomis šių žodžių prasmėmis. Duonos pavidalu Švenčiausiasis Sakramentas padaro matoma tai, kas nematoma: Jėzaus Žodis yra tikrasis žmonijos maistas, Jis duoda savo Kūną valgyti, kad visi turėtų gyvenimą, Jis tiesia ranką į dykumas, kad jas pereitų drauge su mumis. Jėzus gimė ėdžiose. Šį sekmadienį Jis vėl leidžiasi būti valgomas, kad vestų mus į dieną drauge su savimi, kad drauge su mumis vestų žmoniją į šviesą be nuopuolio.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
