Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo birželio 10 d. pirmadienio iki birželio 16 d. sekmadienio, 2013
link 11-ojo eilinio sekmadienio
Kaip melstis mieste (3/5)
Ištiesęs ranką elgeta- vyras ar moteris – sėdintis ant šaligatvio su šunimi, vieninteliu draugu, jaunas svetimšalis, be abejo, elgetaudamas, be pastogės, atsirėmęs į sieną... Į šiuos veidus, kurių tiek daug mūsų miestuose, nėra lengva žiūrėti. Tačiau sutikę jų žvilgsnį, atsakydami ar neatsakydami į jų prašymą, kontempliuokime juose pasaulio žaizdas, kur trūksta teisingumo ir orumo. Tad, maldaukime Kristų, kad su Juo neštume išgydymą visiems savo žodžiais ir savo veiksmais.
Namie
Ar šią savaitę išdrįsime peržengti kliūtis, pakviesdami prie stalo žmogų, apie kurį negalvojame gerai, arba manome, kad jis toli nuo Viešpaties? Ar išdrįsime atsakyti į kvietimą, į kurį būsime gundomi atsakyti ne? Arba ar išdrįsime savo parapijoje prisidėti prie stalo, prie kurio pakviesti didžiausi mūsų visuomenės vargšai? Ar taip pasielgsime drąsiai, jaudamiesi priklausą Kristui, kad būtume dar artimesni Jam?
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad tarp tautų vyrautų dialogo, įsiklausymo ir abipusės pagarbos kultūra.
„Atleidžiamos tau nuodėmės “ Lk 7, 48
Šie keletas Jėzaus ištartų žodžių yra iš tikrųjų gera naujiena. Ne tik moteriai, į kurią Jis kreipiasi, o ir kiekvienam mūsų. Kas netrokšta būti išlaisvintas iš naštos, kuri jį slegia, surasti išėjimą iš beviltiško kelio, būti mylimas, kad ir kiek klydęs ar namokėjęs mylėti, kas netrokšta iš naujo skelbti savo Dievo meilę?
Jėzus išdrįsta atleisti moteriai, kurią teisia visa jos aplinka kaip nuodėmingą ir nevertą kreiptis į Jį, o dar mažiau laistyti kvepalais Jo kojas. Kad atskleistų beribę Tėvo meilę, Jėzus, mylimasis Sūnus, peržengia barjerus, lyg pasityčiodamas iš visų išankstinių vertinimų, skelbia stebinančią naujieną: „Atleidžiamos tau nuodėmės“. Simonas netiki savo ausimis. Būtent tai Jėzus pasakė, atsakydamas į Jį palietusios moters veiksmus, kai Jis leidžiasi būti paliečiamas.
Ar šią savaitę žvelgsime Simono, ar Jėzaus žvilgsniu? Ar išdrįsime išguiti visus prietarus ir savo pasmerkimus, paprasčiausiai priimdami Dievo atleidimą? Sprendžiame mes!
Anne- Marie Aitken
Nuo birželio 10 d. pirmadienio iki birželio 16 d. sekmadienio, 2013
link 11-ojo eilinio sekmadienio
Pirmadienis 10 d. Kvietimas
Luko evangelija mums leidžia įeiti į kasdienį Jėzaus laikų vienos žydų bendruomenės šeimos gyvenimą. Tą dieną moterys dirbo virtuvėje, vaikai dalyvavo šventėje, buvo ruošiamas stalas svečiams. Galvosiu apie tuos ir tas, kurie šiandieną peržengs mūsų namų slenkstį ir rengsiuosi juos priimti kaip geriausius draugus...
Antradienis 11 d. Paguoda
Bažnyčia šiandieną švenčia Juozapo, vadinamo Barnabu, tai reiškia: nuraminimo/paguodos žmogus, šventę. Jis buvo žydas, levitas, Pauliaus bendražygis, kilęs iš Kipro, tapęs krikščionimi tuoj po Sekminių. Leisiuosi įkvepiamas, kad žinočiau, kaip Jėzaus vardu nešti nuraminimą tiems ir toms, kuriems to reikia, paguodą tiems ir toms, kurie verkia...
Trečiadienis 12 d. Svetingumas
Grįžkime prie evangelijos: kažkokia moteris prasmunka į pakviestųjų tarpą. Ji sužino, kad Jėzus čia valgys. Ji laukia Jo atvykstant. Kai Jį pamato, prisiartina ir pradeda verkti, kvėpina ir šluosto Jėzaus kojas. Leisiuosi paliečiamas šios moters, ieškančios nuraminimo ir paguodos iš Jėzaus...
Ketvirtadienis 13 d. Priėmimas
Fariziejus, sutrikdytas (šokiruotas?) samprotavo pats vienas, kad Jėzus blogai daro, leisdamas sau prisiartinti prie šios moters, apie kurią mažai žino. Simonas tyli, nedaro istorijos, bet nemažai apie tai galvoja. Pažįstame šias tamsias mintis, kurios kartais apninka mus. Stebėsiu Jėzų tarp pakviestųjų, kad iš Jo mokyčiausi priimti svečius, kaip Jis.
Penktadienis 14 d. Dialogas
Puikus apsikeitimas žodžiais tarp Simono fariziejaus ir Jėzaus: „Simonai, turiu tau ką pasakyti - Sakyk, Mokytojau!“ Rasiu laiko perskaityti palyginimui (Lk 7, 41-47), atsidurdamas tai Simono, tai šios moters vietoje. Liksiu kurį laiką šalia vieno, paskui – šalia kito ir leisiu kilti žodžiams iš pačios savo širdies gelmės.
Šeštadienis 15 d. Ramybė
Moteriai, verkiančiai prie Jo kojų, Jėzus sako: „Atleidžiamos tau nuodėmės“. Tai primena, kas mums sakoma per susitaikinimo sakramentą: „Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vardu atleidžiu tau nuodėmes“. Įsigilinsiu į tai atsiklaupdamas, kad girdėčiau: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik sau rami!“
Sekmadienis 16 d. okalbis
Pakviestieji sveikinasi ar susipažįsta. Matydami ir girdėdami, kaip Jėzus kreipiasi į moterį, kai kurie įsižeidžia: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“ Nuomonės randa pritarimą: „Argi jis ne dailidės sūnus?“; „Jis iš Nazareto“; „atrodo, kad Jis gydo ligonius“; „Tai apšvietasis“; „Jis pamokslauja kaimuose kartu su kitais“; „Tai švelnus svajotojas“; „Kalbama didžiai gerų dalykų apie Jį“ ; „Tiberiados žvejai, palikę žmonas ir vaikus, nuėjo su Juo“; „Taip“, „Ne“ (Per Eucharistiją sakome: Tai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes). Tuo laiku Simonas kviečia savo svečius užleisti vietą prie stalo pasidalyti valgiu.
