Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo liepos 21 d. pirmadienio iki
liepos 27 d. sekmadienio, 2025
►link XVII eilinio sekmadienio, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad ugdytume dvasinę įžvalgą,
mokėtume pasirinkti teisingus gyvenimo kelius ir
atsisakyti visko, kas atitolina mus nuo Kristaus ir Evangelijos.
„Prašykite, ir jums bus duota;
ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta“
Lk 11, 9
Trys veiksmažodžiai, trumpi, glausti, bet labai stiprūs ir kupini ryžtingos vilties: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta.“ Iš tiesų, pagrindinis žodis: IŠDRĮSKITE! Net jei reikėtų būti tokiam įžūliam, kaip tas draugas, pažadinęs mus vidury nakties. Melsdamiesi kartais galime būti atsargūs, sutelkti dėmesį į tai, ko nepadarėme, abejoti Jėzaus galia išpildyti mūsų norus, nepasitikėti begaline Jo meile... ir vis dėlto Jis visada šalia, kantrus, laukiantis, kol išdrįsime išsakyti Jam savo prašymą. Jei neprašome, tai tikrai liūdina Jėzų. Šiuo atostogų laiku rizikuokime, išsakydami brangiausius savo prašymus, kaip Šerlokas Holmsas, ieškokime Gyvenimo kelio, kurį Jis mums siūlo, ir nedvejodami belskimės į duris, kurias manome esant uždarytas.
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė
Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius.“ Jėzus tarė jiems: „Kai melsitės, sakykite: ‘Tėve, teesie šventas tavo vardas. Teateinie tavo Karalystė. Kasdienės mūsų duonos duok
mums kasdien ir atleisk mums mūsų kaltes, nes ir mes atleidžiame kiekvienam, kuris mums kaltas. Ir neleisk mūsų gundyti’.“ Jėzus dar kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo.’ O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti.’ Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia. Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Kur jūs matėte tokį tėvą,
kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“
Pirmadienis 21 d.
Tėve, teesie Tavo Vardas, teesie Tavo Karalystė
Jėzaus malda galėjo užduoti mokiniams klausimų. Atrodo, ji vadovauja Jo žingsniams, veiksmams, žodžiams. O aš, ar aš moku melstis? O kas, jei paprašytume Jo pagalbos? Jo atsakymas: „Sakykite: Tėve.“ Neturėsiu gyvenimo, jei neatsigręšiu į savo Kūrėją! Malda padeda išeiti iš savęs. Tikiuosi „Tavo Vardo, Tavo Karalystės“. Kokio buvimo, veiksmo, žodžio tikiuosi šiandien? Jėzaus Tėvas yra Tas, kuris į mus, į mane įdeda palaiminimą, padėkos veiksmą, nes Jis yra dovana savo Mylimajam.
Veiksiu per Jį...
Antradienis 22 d.
Šios dienos duona
Brangioji Marija Magdaliete, kurią šiandien švenčiame, Jėzus tau tiek daug davė, tad tavo prašymas prie kapo buvo skausmo šauksmas. Ir į tavo „Rabuni“ buvo atsiliepta vardu: „Marija“. Ir tu išėjai liudyti šios Gerosios Naujienos, tu, apaštalų Apaštalė. Tu gavai „šios dienos duoną“. Susijungę su Šaltiniu, ir mes esame skatinami trokšti Tėvo gyvenimo, mokomės būti nuo Jo priklausomi. Kaip mažyliai, kurie valandų valandas žaidžia, duodami ir perduodami, ką gauna iš tėčio ir mamos. Kokios duonos trokštu su Prisikėlusiojo broliais ir seserimis, kad išgyvenčiau dieną? Malda skatina prašyti ir atveria brolystei.
Trečiadienis 23 d.
Atleisk mums
Kai meldžiatės, sakykite „ačiū – atsiprašau – prašau“, – kvietė mus taip gyventi popiežius Pranciškus. „Atleisk mums mūsų nuodėmes, kaip ir mes atleidžiame.“ Ar būna dienų, kai nepykstu ant ko nors ar ant savęs? Nuodėmė – tai viskas, kas man trukdo džiaugtis Tėvu ir priimti Gyvenimą,
kurį Jis duoda. Tai leidžia man nesutikti su tikrove. Tėve, atleisk mums tai, kas mumyse, manyje, trukdo Tavo Meilei ir Gyvenimui.
Ketvirtadienis 24 d.
Neleisk mūsų gundyti
Tai yra „prašau“. Prašau, Jėzau, neleisk man būti atskirtam nuo Tavęs, leisk, kad ir aš mokėčiau taip atsiduoti Tėvui, kaip mokėjai atsiduoti Tu. Kartais mane gali nuvilti šis pasaulis ar mano paties ribotumas. Galėčiau susierzinti dėl jo, jos, jų. Jie galvoja tik apie save, o mes, o mes, o mes?! Tačiau Tu, Jėzau, priėmei ir išbandei, kaip reikia priimti, o mes priimame ne visada tobulai. Tu verkei dėl Jeruzalės. Tu patyrei gundymus. Prašau, neleisk manęs gundyti!
Penktadienis 25 d.
Klauskite arba trukdykite
Melsdamiesi pirmiausia laiminame Tėvą ir Gyvenimą! Tačiau nieko neprašydami parodome, kad dar nepradėjome gyventi. Apaštalas Jokūbas, kurį švenčiame, prašė Jėzaus, kad drauge su savo broliu sėdėtų Jo dešinėje. O ko dar?! Jėzus priėmė prašymą, bet tą prašymą pakeitė. Nepaisant to,
prašymas priverčia kitą žmogų pakilti, pykti ar atsiskaityti, bet tai pasitikėjimo ir santykių išmėginimas. Kieno šiandien noriu paprašyti patarnavimo, artumo, pagalbos rankos?
Šeštadienis 26 d.
Prašyti, ieškoti, belsti
Melstis Jėzų skatino tai, kad Tėvas Jo išklausydavo. Tėvas siuntė Jį kviesti, atkurti, pakelti, gydyti, „auklėti“ , kad „trauktų pirmyn“, kaip pats tą išgyveno. Malda leidžia mums keliauti to klausantis ir tapti „tėvu“ žemės „vaikams“: paklydėlio tėvu, turinčiu motinos širdį. Kaip išklausau savo sūnų ir ukterų bei Tavo vaikų, Viešpatie, prašymus, ieškojimus ir „beldimąsi“? Malda tam mane pažadina.
Sekmadienis 27 d.
Melstis Šventajai Dvasiai ir ja gyventi
Šį sekmadienį esame kviečiami melstis pagal Dievo Širdį. Malda ateina kaip oras, kad išliktume gyvi. Duodama gyvybę, ji įkvepia mūsų molį. Užuot sutelkus į save, kreipia mus į Kūrėją, kad Jį šlovintume, Jame turėtume viltį. Ji įkvepia mumyse Tėvo Troškimą. Ji leidžia mums priimti gyvenimą, tikrovę su jos džiaugsmais ir sunkumais. Ji leidžia mums patirti Tėvo Atleidimą. „Kristus panaikino skolos raštą“, – sako šventasis Paulius. Kitaip blaškomės tarp kaltės ir atšiaurumo. Dievas duoda Šventąją Dvasią – geresnę ar kitokią, nei prašau.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
