Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo liepos 14 d. pirmadienio iki liepos 20 d. sekmadienio, 2014

link 16 eilinio sekmadienio

 

 

  Kaip žemėje, taip ir danguje: žydrynė

Įvairios mėlynos spalvos vasarą

 

Dangaus mėlynumo,  žydra spalva

Švelniai melsva ar jūros mėlio spalva

Užjūrio mėlio, Vogezų kalnų mėlio

Horizontų mėlio

Levandos ir rugiagėlės mėlynumo

Pilkai melsva ir naftos mėlynumo

Mėlynės ant kūno ir mėlynės ant sielos

Mėlynas kraujas, karališkai mėlynas

Esu mėlis, blyškus kaip

melsvų pasakų mėlis, švelniai mėlyna zona

Pamėlstu iš siaubo ir pamėlstu nuo tavęs

Mėlyna spalva, sumaišyta su geltona, duoda žalią spalvą

Kaip javai ir raugės po mėlynu dangumi

Žydruma, kviečianti į plačius horizontus

kur Viešpats, einantis priešais,

mus veda ir mus ramina.

 

Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi

Melskimės, kad sporto veikla visada būtų proga stiprinti žmonių brolystę ir augimą.

 

„Pasirodė ir raugės“   Mt 13, 26

Gera sėkla, raugės, gražios grūdų varpos ir piktžolės. Štai ką matome vasaros laukuose. Viskas sumišę. Kaip ir mumyse, kur geriausia šalia blogiausio. Kur esame balti ir juodi, kur mūsų klaidos kartu su gražiais jausmais ir gražiais veiksmais.

Reikia atsirinkti? Sunku. Palyginimas tai mums gerai paaiškina. Bet turime būti budrūs ir budėti, kad dažniausiai laimėtų, kas geriausia: gera sėkla prieš rauges pjūties palengvinimui.

Kad išlaikytume šį budrumą, galime pasinerti į vasaros dangaus melsvą žydrynę. Jos kontempliacija maitina mūsų viltį, jog matysime gausų ir gerą derlių visiems.

Marie- Bernadette Caro, KG bendruomenė

 

 Nuo liepos 14 d. pirmadienio iki liepos 20 d. sekmadienio, 2014

link 16 eilinio sekmadienio

 

Evangelija pagal šventąjį Matą (Mt 13, 24-30)  

Jėzus pateikė minioms palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau.     Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: 'Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?' Jis atsakė: 'Tai padarė mano priešas'. Tarnai pasisiūlė: 'Jei nori, mes eisime ir jas išrinksime'. Jis atsakė: 'Ne, kad kartais, rinkdami rauges, neišrautumėte kartu su jomis ir kviečių. Palikite abejus augti iki pjūčiai. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: 'Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną'“.

 

 

Pirmadienis 14 d. Karalystė yra kaip

Kalbėdamas apie Dievo Karalystę, Jėzus pasakoja vieną istoriją. Vartodamas įvaizdžius, Jis tikras, jog apjungs plačią auditoriją. Šioje Karalystėje vyksta veiksmas. Žmonės veikia savo laikų dvasia. Pasireiškia prieštaringi interesai, norintys pakenkti gyvybei, kuriai tereikia kilti ir augti. Nieko nėra paprasto. Ar ši karalystė nėra panaši į tai, kas vyksta aplink mus šioje žemėje? Šis peizažas mums labai artimas. Gerai žinome, jog gyvenimas sumaišytas. Viešpatie, šiandieną atverk mano akis į tai, kas mane supa, į kasdienio gyvenimo detales, kad ten surasčiau Tavo Karalystę.

 

Antradienis 15 d. Dieną gera sėkla

Ši Karalystė sulyginama su žmogumi, kuris pasėjo gerą sėklą savo laukuose. Karalystė – tai, kas užpildo gyvenimą, kad jis sudygtų, taptų derlingas ir gausėtų. Tai ne vieta, o veiksmas. Čia žmogus veikia vidurdienį, atvirai, visiems matant ir žinant. Nieko nereikia slėpti. Jis pasitiki žeme, jis jai patiki sėklą, kad ši išdygtų norimu laiku. Viešpatie, šiandieną atverk mano akis, kad suvokčiau, kas trokšta gimti pasaulio triukšme ir žmonių širdyse.

 

Trečiadienis 16 d. Naktį raugės

Šis laukas nėra privati žmogaus valda. Ir kiti gali prie jo prieiti. Štai kodėl kas nors gali ten ateiti ir pasėti blogą sėklą. Bet tik naktį, kad nebūtų matomas ir atpažįstamas. Raugės susimaišo su gera sėkla, tačiau joms nesutrukdo sudygti. Varpos ir piktžolės atrodo panašiai. Paslaptingas blogis, kuris pasitaiko mūsų gyvenimo kelyje ir kurį mums taip sunku priimti. Viešpatie, šiandieną atverk mano širdį, kad surasčiau ir aiškiai atskirčiau savo gyvenime, kas stabdo kelyje į Tavo Karalystę.

 

Ketvirtadienis 17 d. Šeimininkas

Žmogus, kurio klausiama, vadinamas Šeimininku. Jis turi tarnų, bet jis pats sėja. Tarnai tik žiūri ir stebi derlių. Jie rūpinasi sėkla. Jie gina savo šeimininko interesus ir kalbasi su juo, perspėdami apie tai, ką pastebėjo. Ar šis šeimininkas neparodo paties Dievo, kuris atėjo gausiai sėti savo žodžio ir kuris nenuima derliaus taip, kaip tikisi? Viešpatie, šiandieną atverk mano lūpas, kad Tau skirčiau žodį ir Tau išsakyčiau savo pasitikėjimą, kad ir kas nutiktų.

 

Penktadienis 18 d. Priešas

Atvirkščiai, priešas yra vienas. Tarnams šeimininkas paaiškina: „Tai padarė vienas priešas”. Jis nesako: „Tai mano priešas“. Tai lieka nesuasmeninta. Priešas neturi veido, neištaria žodžio. Jo mirtį nešantis veiksmas neatsiskleidžia dialoge. Jis paprasčiausiai nori sukliudyti gyventi ir prieštarauja šeimininko veiksmui, elgdamasi panašiai kaip jis. Viešpatie, šiandieną atverk mano sielą Tavo Karalystės supratimui, kad ramiai priimčiau pasaulį tokį, koks jis yra man duotas.

 

 Šeštadienis 19 d. Iki pjūčiai

Pjovėjams skirta derlių nuimti, o ne tarnams. Vienu žodžiu, ne mes teisiame. Tik vienas Dievas tai gali daryti. Jis mūsų prašo išlikti kantriems, susidūrus su aplink esančiu blogiu, neperverti savo jėgų, išlikti tikėjime, kai į klausimus nėra atsakymo, tikėti, jog laikų pabaigoje šis blogis bus pilnai nugalėtas. Bendradarbiaujame su Dievu. Viešpatie, šiandieną atverk mano esybę vilčiai, nes Tu nugalėjai priešą ir sunaikinai mirtį savo mirtimi ir Prisikėlimu.

 

Sekmadienis 20 d. Lyg gera sėkla

Kristus yra sėkla, kuri krito į žemę, apmirė, o po to davė vaisių šimteriopai. Jis sudygo, kad pakeltų savo tautą ir kad galiausiai gyvenimas triumfuotų prieš mirtį. Per šio sekmadienio Eucharistiją priimkime šią mums siūlomą duoną, priimkime Kristų, kuris save atiduoda mums, kad mus išlaikytų tikinčius šiuo pasauliu, drąsiai ir tvirtai kovojančius su nesėkmėmis. Tikime, jog tik Dievas yra šio blogio nugalėtojas, blogio, kuris mus veikia ir kelia neviltį valandomis, kai kova tampa vis nuožmesnė. Viešpatie, šiandieną mums suteik pasitikėjimo Šventąja Dvasia, kuri gyvena mūsų širdyje ir kuri mus moko melstis kaip Dievo sūnums ir dukroms.

 

Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį

www.versdimanche.com

parengė Birutė Šinkūnienė