Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo spalio 13 d. pirmadienio iki spalio 19 d. sekmadienio, 2014
►link 29 eilinio sekmadienio
Kaip melstis su šeima (3/4)
Mąstysiu apie savo brolius ir seseris, pusbrolius ir pusseseres, tuos savo kartos žmones, kuriuos sutinku per šeimos šventes. Dar kartą žvelgsiu į jų veidus. Taip pat svarstysiu šiuos Jėzaus žodžius: „Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mt 12, 50). Paskui medituosiu.
Namie
Sekmadienį melsimės už tautų evangelizaciją. Šis misijų sekmadienis yra gera proga savaitę išgyventi, atsiveriant tiek tolimiems, tiek ir artimiems žmonėms, kurie dar nėra girdėję Gerosios Naujienos skelbimo savo gimtąja kalba. Todėl kiekvieną vakarą namų maldos kampelį papuoškime daiktu, simbolizuojančiu žemes, kurios dar laukia savo išgelbėjimo. Pavyzdžiui, padėkime radijo aparatą, kuris pasauliui skelbia žinias, šalių, kuriose sunku kalbėti apie Jėzų, žemėlapį, piniginę monetą arba banknotą tiems, kurie laimi visatą, bet prarada savo sielą, vaikų, savo šeimoje nesulaukiančių žodžių apie Bažnyčią, žaislą... Nesvyruokime pasitelkti išradingumo, kad melsdamiesi vakare taptume namų misionieriais.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad Viešpats suteiktų taiką labiausiai karo ir smurto išvargintoms pasaulio dalims.
„Tu neatsižvelgi į asmenis“ Mt 22, 16
Neįtikėtina! Net Jėzaus priešai Jame pajėgia atpažinti iš tikrųjų laisvą žmogų... bet jie Jam spendžia spąstus ir tikisi sėkmės, Jam pataikaudami, įsiteikdami. Jų nuomone, Jėzaus ne tik neįtakoja žmonės, bet Jis nevertina žmonių pagal jų išvaizdą, neatsižvelgia į asmenis.
Šis būdas atverti Dievo kelius visiems žmonėms, bet kokio amžiaus, bet kokios lyties, padėties, kultūros, šalies ir t.t., būdinga Jėzui: didelė laisvė, galinti priimti tą, kuris ateina, koks jis yra, ir jį vesti link Dievo, keliaujant žingsnis po žingsnio, kai laisvė lieka pagrindinė taisyklė. Nes Jėzus nesistengia nei mūsų įvilioti į spąstus, nei mūsų suvilioti. Ir Jis savo dieviška galia žino, kaip sulaužyti visus jų Jam paspęstus spąstus, jų, tų, kuriems sunkiai sekasi išlikti laisviems. Todėl, be abejo, Jam užduoda klausimą: „valia mokėti ar ne“.
Jėzaus laisvė yra užkrečiama. Leiskime, kad ji perkeistų mūsų nelankstumą, mūsų „reikia“, mūsų įsitikinimus, kurie trukdo būti iš tikrųjų laisviems.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Nuo spalio 13 d. pirmadienio iki spalio 19 d. sekmadienio, 2014
►link 29 eilinio sekmadienio
Pirmadienis 13d. Sugauti kalboje
Fariziejai svarstė, kaip Jėzų „sugauti kalboje“. Jie tarėsi ir svarstė, kaip Jam pakenkti. Ir mums kartais taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, kai esame gundomi ką nors „sugauti kalboje“. Tada veikiame kaip vaikai mokyklos kieme, jie šnibždasi tarpusavyje, kad pasijuoktų iš draugo arba tyčiojasi iš jo kaip iš atpirkimo ožio. Mes irgi kartais pasiduodame pagundai kalbėti bereikšmius žodžius, jų nerinkdami. Viešpatie, neleisk mūsų gundyti!
Antradienis 14 d. Sugauti klystant
Blogų kėslų turintys fariziejai susimokė Jėzų „sugauti kalboje. Jie norėjo rasti trūkumų Jo mokyme, kad priverstų Jį suklysti, norėjo Jį apkaltinti ir nuteisti. Atkreipkime dėmesį į savo bendravimą prie stalo šeimoje, tarp draugų, kolegų. Kartais blogai jaučiamės su žmonėmis, kurie be paliovos klausinėja, skatina kalbėti, ne tam, kad leistų sėdėti savo vietoje, o kad įrodytų savo pranašumą ir primestų savo požiūrį. Kartais ir mes taip elgiamės... Viešpatie, neleisk mūsų gundyti!
Trečiadienis 15 d. Patekti į spąstus
Blogų kėslų turintys fariziejai sako Jėzui: Tu tiesiakalbis! Jie mums padeda, to nežinodami, išlaikyti egzaminą... nes nėra nei paprasta, nei lengva išlikti tiesiakalbiui, nes esame įtakojami kitų, mumyse gali gimti baimė, patiriame gundymų. Tada kartais, dažnai ar rečiau pasitaiko, kad esame priversti nusileisti ir mąstyti, sakyti ir elgtis taip, kad būtume priimti, pripažinti, mylimi... Ir tada žinome, kad nesame tiesūs kaip kad būdavo Kristus. Viešpatie, neleisk mūsų gundyti!
Ketvirtadienis 16 d. Mylėti
Blogų kėslų turintys fariziejai sako Jėzui, kad Jis „neatsižvelgia į asmenis“. Jie nesuvokia šventumo stebuklo, šventumo, kurį patys ką tik visiems skelbė. Taip, esame pakviesti, kaip Jis, nedaryti skirtumo tarp turtingo ir vargšo, tarp jauno ir seno, tėvynainio ir svetimšalio, viršininko ir darbuotojo, geros sveikatos žmogaus ir ligonio... Šis kelias mus moko visomis aplinkybėmis pilnai išgyventi nesavanaudišką meilę, ir matyti Dievą visuose dalykuose! Viešpatie, neleisk mūsų gundyti!
Penktadienis 17 d. Klausytis
Blogų kėslų turintys fariziejai sako Jėzui: „Pasakyk, ką manai?“ Jie Jo prašo patarimo formaliai, tada, kai jau yra nutarę, ką darys. Atsakymo jiems nereikia. Priešingai, leistis pakeisti savo nuomonę dėl gauto patarimo, pasverti privalumus ir trūkumus, pajusti, kur nenorime eiti, paskui apie tai kalbėtis su Dievu kaip su draugu...yra tai, kas mums padeda atsilaikyti prieš piktąją dvasią! Viešpatie, neleisk mūsų gundyti!
Šeštadienis 18 d. Atiduoti
Lukas, kurį šiandieną švenčiame, buvo graikas gydytojas: „pats paslaugiausias iš gydytojų“ (kaip sakė šventasis Paulius). Grįžkime prie blogų kėslų turinčių fariziejų, kurie klausia: „valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?” arba „ar leidžiama gydyti ligonius šabo dieną?“. Gydytojas Lukas tikriausiai atsakydavo kaip Jėzus, o ir mes savo ruožtu šiandieną galime taip elgtis: atiduoti gydytojui, kas gydytojo, ir Dievui – kas Dievo. Viešpatie, neleisk mūsų gundyti!
Sekmadienis 19 d. Kas Dievo - Dievui
Du tūkstančiai metų po Jėzaus ir fariziejų susitikimo krikščionybė plačiai paplito visame pasaulyje. Bet kiek tautų dar reikia evangelizuoti ir kiek jų priešinasi evangelizacijai? Šiandien turime atiduoti „kas Dievo – Dievui“, veikdami kaip Jėzus: melsdamiesi, kad Bažnyčia atsivertų pasaulio poreikiams: prašydami, kad valstybių vadovai įsiklausytų, ko iš tikrųjų reikia tautoms; palaikydami misionierius, kurie su džiaugsmu vyksta į kitus kraštus, kad dialogas praturtintų vienus ir kitus; dirbdami, kad mūsų vietinės bendruomenės priimtų tuos, kurie atvyksta iš kitur. Viskas tebūnie didesnei Dievo garbei.
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį
parengė Birutė Šinkūnienė
