Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 6 d. pirmadienio iki balandžio 12 d.sekmadienio, 2015
►link II VELYKŲ sekmadienio
Kaip melstis Prisikėlusiajam (2/7)
Sustokime prie uždarytų durų, pavyzdžiui, namų durų. Neįmanoma nei įeiti, nei išeiti. Mąstykime apie visus tuos, kurie išgyvena vienokį ar kitokį uždarymą. Paskui ištiesę ranką, atidarykime duris, perženkime jų slenkstį, įeikime į vidų. Tada Prisikėlusiojo prašykime, kad išlaisvintų įėjimą pas visus žmones.
Namie
Ramybė šią savaitę! Kiekvieną dieną galime medituoti sekmadienio Evangelios eilutes, mus kviečiančias į ramybę. Nepaisykime savo labai žmogiškų baimių ir to, kas vyksta pasaulyje. Kiekvieną dieną išdrįskime įvardyti vieną ar daugelį žmonių, vietų, kur nėra ramybės ir taikos, ieškokime, kur mumyse pačiuose to nėra. Kokią puokštę galėsime padovanoti Viešpačiui savaitės pabaigoje, Jam sakydami: „Esu laimingas dėl ramybės, kurią gaunu ir kuri viešpatauja pasaulyje dėl Tavo Dvasios“.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad persekiojami krikščionys jaustų guodžiantį prisikėlusio Kristaus artumą ir visos Bažnyčios solidarumą.
„Ramybė jums“ Jn 20, 21
Matyti ir tikėti ar tikėti nematant? Labai žmogiškas klausimas, kurį uždavė Tomas. Bet, gerai pamąsčius, šis klausimas, kad ir koks teisėtas jis būtų, gali likti be atsako, nes centras esame mes patys. Ir Jėzus tą gerai suprato, net jei stebėjosi Tomo netikėjimu.
Kristus, Dievas, tapęs žmogumi, gerai žino mūsų klausimus: jų daugybė, jie įvairūs dėl mūsų istorijos ir dėl mūsų asmenybės. Turėti šių klausimų yra labai žmogiška.
„Ramybė jums“, - Jis daug kartų mums sako šios dienos Evangelijoje. Bet Jis ištaria ir tokius žodžius: „Imkite Šventąją Dvasią“.
O mes? Ar esame kaip Tomas (kuriam reikia pamatyti ir paliesti), ar kaip kiti apaštalai, einantys Emauso keliu, (tuoj pat Jo nepažinę, nors ir Jį matė)?
O jei paprasčiausiai šią savaitę keliautume pasitikėdami, kontempliuodami Viešpaties kantrybę ir pedagogiką, siekdami, kad mūsų širdyse įsiviešpatautų ramybė?
Emmanuelle Huyghues Despointes, Šenaklio Dvasingumo centras
Nuo balandžio 6 d. pirmadienio iki balandžio 12 d.sekmadienio, 2015
►link II VELYKŲ sekmadienio
|
Evangelija pagal šventąjį Joną (Jn 20, 1-9) Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: "Ramybė jums!" Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: "Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu". Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: "Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,– sulaikytos". Vieno iš dvylikos,– Tomo, vadinamo Dvyniu,– nebuvo jų tarpe, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: "Mes matėme Viešpatį!" O jis jiems pasakė: "Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu". Po aštuonių dienų mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: "Ramybė jums!" Paskui kreipėsi į Tomą: "Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis". Tomas sušuko: "Mano Viešpats ir mano Dievas!" Jėzus jam ir sako: "Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!" Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų stebuklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami vardan jo turėtumėte gyvenimą.
|
Pirmadienis 6 d. Neeilinė diena
Kokia diena! Kapas tuščias, pasirodo angelai, susitikimas Emause... Šie įykiai galėtų suteikti pasitikėjimo aaštalams, bet baimė ir toliau juos apėmusi. Jėzus tikrai prisikėlęs, bet priešų grėsmė dar reali. Patikėsiu Viešpačiui savo kovas ir savo abejones.
Antradienis 7 d. Jėzaus iniciatyva
Durys užrakintos, Jėzus ateina susitikti savo draugų. Ir pirmieji Jo žodžiai kviečia priimti ramybę, ramybę, kuria jie dalijasi su savo kelyje sutiktais žmonėmis. Kaip mokiniams, taip ir man nutinka, kai Jėzus išlaužia uždarytas mano širdies duris. Šiandieną prašysiu jėgų pilnai atsiverti, kad geriau Jį priimčiau.
Trečiadienis 8 d. „Kaip mane“
Dar kartą Jėzus jiems sako: „Ramybė jums!“ Bet šį kartą ramybės linkėjimas susijęs su siuntimu į misiją. Jėzus primena, jog juos siunčia, kaip Jį patį atsiuntė Tėvas. Ramybė ateina iš Tėvo. Prašysiu šiai dienai malonės pajusti ramybę ir džiaugsmą, kad esu siunčiamas.
Ketvirtadienis 9 d. Trejybė
Apaštalai patiria Trejybę: pats Jėzus atėjo į susitikimą su jais, Jis juos siunčia Tėvo vardu ir jiems duoda Šventąją Dvasią. Tad galime suprasti, jog Jėzus niekada neveikia vienas ir jog Jis mokiniams leidžia patirti Trejybę. Kaip priimu šią TREJYBĖS tikrovę savo gyvenime?
Penktadienis 10 d. Tomas
Bet kur buvo Tomas, kai kiti užsidarė kambaryje? Kaip gerai. Dėl jo dar po savaitės sutinkame Jėzų, kaip ir pirmą kartą Jis pažada ramybę. Pasistengsiu įsivaizduoti apaštalų džiaugsmą, patyrus, jog yra mylimi. Dar kartą dėmesingai perskaitysiu Tomo ir Jėzaus dialogą. Prašysiu malonės, kad nebebūčiau netikintis ir įeičiau į santykį su Prisikėlusiuoju.
Šeštadienis 11 d. Nukryžiuotasis
Prisikėlimas nėra ta magiška istorija,kuri leistų pamiršti Kančios dienas. Prisikėlusysis yra Nukryžiuotasis ir Jis mokiniams parodo savo rankas ir pervertą šoną. Šiandieną pasiimsiu kryžių ir žvelgsiu į jį. Jis nebėra mirties ženklas, bet yra gyvenimo pergalės simbolis. Dėkosiu Viešpačiui už Jo beribę meilę man ir žmonijai.
Sekmadienis 12 d. Gauta ir paidalyta ramybė
Per kiekvieną Eucharistiją kunigas daug kartų sako: „Viešpats su jumis!“ Šie žodžiai mums primena Viešpaties iniciatyvą, Viešpaties, kuris ateina į susitikimą su mumis kaip pirmąją dieną. Ši mintis apima ir suvokimą - Jis čia! – ir maldavimą. O tuoj po komunijos siuntimo akimirką girdime: „Ramybė jums“ ir „Eikite Kristaus ramybėje“. Čia įvardijama Viešpaties buvimo rezultatas: ramybė. Tik reikia, kad priimtume Jo ramybę. Šią savaitę pasistengsiu būti Jo ramybės ir gailestingumo, kurį šiandieną švenčiame, nešėju. Ar tai nėra gražiausias iššūkis mūsų sutrikdytoje epochoje? Jo prašykime Šventosios Dvasios atsiuntimo.
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį
parengė Birutė Šinkūnienė
