Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 18 d. pirmadienio iki balandžio 24 d. sekmadienio, 2016
►link V VELYKŲ sekmadienio
Kaip laukti Šventosios Dvasios (4/7)
Prisiartinkime prie židinio ugnies ar prie žvakės liepsnos. Žvelkime, kokia jos galia viską uždegti. Kibirkšties pakanka įžiebti ugniai širdy ir namuose. Pajuskime jos šilumą: ji guodžia per nedidelį atstumą, bet degina, kai norime uždėti ant jos ranką. Žvelkime į jos liepsną, kuri leidžia matyti tai, kas nematoma tamsoje. Ateik, Šventoji Dvasia.
Namie
Daug Evangelijos tekstų kalba apie tai, kaip Jėzus, gyvendamas žemėje, mylėjo savo amžininkus. Šeimoje ar su draugais kiekvienas pasirinkime Evangelijos pasakojimą, kalbantį apie šią meilę, paskui jį perskaitykime kitiems ir pasakykime, kodėl jį pasirinkome. Galime prisiminti žmones ar bendrijas, kurios šiandieną myli be sąlygų, netrokšdamos atlygio, kaip Jėzus. Maldos metu kiekvienas išsakykime padėką Dievui už vieną ar kitą Jėzaus poelgį, už vieną ar kitą žmogų arba prašykime malonės atlikti kokį nors gestą kaip Jėzus. Tai, susirinkę prie žvakės, galime išreikšti gėle ar simboliniu daiktu.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad Afrikos krikščionys politinių ir religinių konfliktų apsuptyje liudytų meilę ir tikėjimą į Jėzų Kristų.
„Kaip aš jus mylėjau, ir jūs taip mylėkite vienas kitą!“ Jn 13, 34
Jei yra Įsakymas, kurio nepamirštame, tai kaip tik šis! Kartais jį pakeičiame, praleisdami žodį „kaip“. Ar Jėzus gali mums įsakyti mylėti? Ar meilė nėra labiau širdies nuostata, laisvas veiksmas, kurio niekas mums negali primesti? Keista! Pirmiausiai pastebėkime, kad Jėzus mums neliepia mylėti Jo, o įsako mylėti kitus. Paskui atkreipkime dėmesį, kad Jėzus neturi minty paties fakto mylėti, o kalba apie būdą, kaip mylėti. Jis mus kviečia mylėti taip, kaip Jis mylėjo.
Tai koks tas būdas? Kančia, kurią išgyvenome prieš švęsdami Velykas, mums tai aiškiai parodo. Evangelistas Jonas patikslina: „mylėdamas savuosius pasaulyje, parodė jiems savo meilę iki galo. Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“. Taip, Jėzus viską atidavė. Nieko nepasilikdamas sau, Jis ištiesė rankas ant kryžiaus, pilnai ištiesė, save atidavė laisva valia.
Velykų laiku liturgija mums primena, jog Šventoji Dvasia nusileido ant mūsų, ant Bažnyčios, kad galėtume mylėti taip, kaip Kristus mus mylėjo. Prašykime šios malonės, karštai meldamiesi. Atverkime savo širdis Šventosios Dvasios dvelksmui.
Anne-Marie Aitken
Nuo balandžio 18 d. pirmadienio iki balandžio 24 d. sekmadienio, 2016
►link V VELYKŲ sekmadienio
Evangelija pagal šventąjį Joną (Jn 13, 31-33a. 34-35)
|
Judui pasišalinus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas per jį. O jeigu Dievas pašlovintas per jį, tai Dievas pašlovins jį pas save, – bematant jį pašlovins. Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: kur aš išeinu, jūs negalite eiti... Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“. |
Pirmadienis 18 d. Pasistenkime klausytis...
Jono Evangelija, kurią girdėsime sekmadienį, įsiterpia po kojų plovimo ir Judo pavadinimo išdaviku. Šis ką tik išėjo iš grupės. Kontempliuosiu Jėzų, kuris pasakys pirmąją savo atsisveikinimo kalbą. Būtų neteisinga manyti, kad be Judo likę mokiniai sudaro tobulą grupę. Ir šiandieną Bažnyčia, kurios narys ir aš esu, nėra sudaryta iš tobulų žmonių. Kaip ir ankstesni mokiniai, taip ir aš dabar esu apimtas prieštaravimų, dviprasmybės... Nuolankiai prašysiu Viešpaties, kad priimčiau šiuos žodžius: tai jau daug!
Antradienis 19 d. Pašlovinti?!
„Žmogaus Sūnus pašlovintas“. Kokie keisti žodžiai, kuriuos pasirinko mano draugas Jėzus, kalbėdamas apie savo misiją ant kryžiaus, kuris neišvengiamas... Ką galėtų man reikšti: „bus pašlovintas“? Leisiuosi, kad šis paradoksas mane sukrėstų, sutrikdytų: Mesijas, gimęs neturte, taip dažnai susidūrė su savųjų nesupratimu ir priešiškumu, pasiruošia išgyventi visišką nesėkmę – mirtį ant kryžiaus – ir tik Jis vienas kalba apie tai kaip apie „pašlovinimą“. Viešpatie, apšviesk mano protą.
Trečiadienis 20 d. Dievo pilnatvė
Tris kartus „pašlovintas“, du kartus „pašlovins“ dviejuose sakiniuose. Jėzus suprato mokomąją pakartojimo vertę. Jis stengiasi, jog pamatytume, kad Dievas yra net šiame įvykyje. Kryžius – pašlovinimo ženklas – yra meilės ryšio tarp Tėvo ir Sūnaus esmė. Dažnai esu gundomas „užsirišti mazgą“, sau sakydamas, kad Jėzus yra modelis, bet kad Dievo Tėvo teisingumas yra abejotinas... Stop! Viešpatie, sutvarkyk mano neteisingą samprotavimą. Sūnaus šlovė yra ir Dievo šlovė. Ant kryžiaus man apreikšta, jog Dievas yra vien meilė.
Ketvirtadienis 21 d. Laikas trumpas
Jėzus pažada pasilikti su savo mokiniais „neilgai“. Šie turės pasilikti be Mokytojo, kuris mirs, o paskui prisikels. Laikas labai trumpas, tampa svarbus. Čia esame toli nuo diskusijų, stengdamiesi suprasti, ar Istorija greitėja ar negreitėja! Paprasčiausiai, Jėzus paliepia man pripažinti tam tikrą egzistencijos rimtumą (kuris nėra sunkus). Viešpatie, Tu leidi man suptrasti: kiekviena valanda svarbi!
Penktadienis 22 d. Mylėti iki mirties
„Kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!“: naujas įsakymas nuginkluoja visą mano konstrukcijas. Galiu pamiršti pirmąją frazės dalį. Tas „kaip aš jus mylėjau“, pasakytas prieš Kančią, bet ir skelbtas per visą sJo viešąjį gyvenimqą, nurodo, kad esu kviečiamas savo ruožtu net mirti už savuosius. Mirti – tai džiaiugsmingai atsisakyti savo egoistinių refleksų, prietarų, savo patogaus aiškumo, saugumo, kurį sudedu į savo turtus, kad leisčiau Jėzui įeiti daugiau į mane ir Jam skirčiau vis daugiau vietos.
Šeštadienis 23 d. Priklausyti Kristui
Dėl šios meilės kitiems būsiu pripažintas kaip Kristaus mokinys. Kiti man turi kolegų, puseserės, kepėjo, kaimyno (triukšmingo) veidą. Kokia meilė mane jungia su kiekvienu iš jų, parodo mano priklausomybę Kristui aiškiau nei ją išmatuotų, kaip dažnai priimu sakramentus ar kiek žinau katechizmą. Medituosiu...
Sekmadienis 24 d. Bažnyčia – mylinti tauta
Šiandieną kiekvienas mūsų į Mišias eis ne patenkinti „dvasinio konforto“ poreikį, o dėl to, kad esame kviečiami Viešpaties labiau mylėti vieni kitus. Meile, kuri eina per jausmus, bet neturėtų jais apsiriboti. Meile, kuri mus uždega iš vidaus ir apšviečia visą mūsų esybę. Taip, Kančia mus išvargina... Ši meilė-kančia, priešinga šilumai, mus verčia pereiti „per daugelį vargų“ (1 skaitinys Apd). Ji yra šios „naujos Jeruzalės“ statyba (2 skaitinys Apr), kuri mums pažadėta dabar ir amžinai. Tegu Velykų laikas mums leidžia labiau mylėti, kaip Kristus mus mylėjo.
