Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 14 d. pirmadienio iki balandžio 20 d. sekmadienio, 2014
►link VELYKŲ sekmadienio
Evangelijos džiaugsmas užkrečiamas! (6/6)
Jėzus prisikėlė iš nakties be triukšmo, kukliai. Jis paliko kapą, ramu!
Marija Magdalietė atėjo pas kapą tada, kai jis dar neatrodė tuščias, nes neištvėrė naktinio nerimo, turėjo eiti pas savo Viešpatį, nors metas ir buvo vėlyvas. Ji peržengė savo siaubą, pakilo ir nubėgo.
Kiek kartų mums nutinka, kai netenkame drąsos, nusimename, esame apimti baimės?
Jei bandome sėkmingai nugalėti savo didžiules „nakties“ baimes atsikeldami ir leisdamiesi į gyvenimo kelią, tada pajuntame brangų prisikėlimo skonį savo prisiminimuose. Ši jėga galės vėl pražysti kiekvieną kartą auštant, apnikus sunkumams, tik reikės pasistengti jai leisti iškilti iš mūsų dvasios, kaip staiga iš kapo iškilo Kristus, stipresnis už mirtį, siūlantis gyvenimą virš visų mūsų naktų.
Gražios Velykų šventės visiems mums su šio Prisikėlimo džiaugsmu širdyje ir akyse.
Marie- Bernadette Caro, KG bendruomenė
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad vyriausybės skatintų kūrinijos apsaugą ir teisingą išteklių paskirstymą.
„Labai anksti, dar neišaušus!“ Jn 20, 1
Prisikėlimo jėga
Kristaus Prisikėlimas nėra praeities įvykis; jis turi gyvenimo jėgą, besiskverbiančią į pasaulį. Ten, kur viskas ir visur atrodo mirę, prisikėlimo daigai vėl pasirodo. Tai jėga, kuriai nėra lygių. Tikra, kad Dievas dažnai atrodo nebeegzistuojantis... Tačiau tai pat yra tikra, kad tamsybėse visada pradeda dygti kai kas iš naujo, kas anksčiau ar vėliau duos vaisių... Atkakli nakties tamsa niekada neužkirs kelio gėriui išsiskleisti ir pasklisti. Kiekvieną dieną pasaulyje vėl gimsta grožis, jis ir vėl atgimsta, pasikeitęs per istorijos dramas... Tai Prisikėlimo jėga.
Popiežius Pranciškus Evangelijos džiaugsmas, Nr 276
Nuo balandžio 14 d. pirmadienio iki balandžio 20 d. sekmadienio, 2014
►link VELYKŲ sekmadienio
Pirmadienis 14 d. Raštai
Didžioji savaitė suteikia ypatingų išgyvenimų. Per septynias dienas liturgija mums leidžia išgyventi eilinio laiko susitelkimą: diena po dienos mirties paslaptį ir Jėzaus Prisikėlimą. Sekmadienio Prisikėlimo evangelija mums ryškiai tai primins: mokiniai "dar nebuvo supratę Rašto, kad Jis turėsiąs prisikelti iš numirusių". O kaip aš, XXI amžiaus mokinys? Dieną praleisiu su Biblija, Raštų knyga: ją laikysiu rankoje, prieš akis, šalia savęs, kišenėje... Prisikėlusysis Jėzau, te Raštuose matysiu gyvenimo prasmę.
Antradienis 15 d. Moteris
Prisikėlimo ryte viena moteris mums paskelbs mažai tikėtiną Gerąją Naujieną. Tad, pasirengsiu šias šventas dienas išgyventi su Marija Magdaliete, apaštalų apaštale. Galiu prisiminti ir visas moteris, kurios man buvo reikšmingos gyvenime , pradedant savo mama. Prisikėlusysis Jėzau, tegu išgirsiu iš moterų apie gyvenimo prasmę.
Trečiadienis 16 d. Vyras
Marija Magdalietė bėga ieškoti Simono Petro. Jis yra vienas iš vyrų, bet pirmasis žmogus, kuris įgavo naują tapatybę, sekdamas Jėzumi: iš Simono, Jono sūnaus, jis tapo Petru Uola, tai yra, statybos medžiaga,kad sukurtų naują kūną, vadinamą Bažnyčia. Simonas Petras yra tikinčiojo prototipas: viskas vyksta jungiant vardą, kilusį iš žmogaus, ir vardą, gautą iš Dievo. Šiandieną prisiminsiu savo istorijos įvykius, kurie labiau suvienijo su Dievu. Prisikėlusysis Jėzau, tegu mano žmogystė, susivienijusi su Tavo dievyste, atveria gyvenimo prasmę.
Ketvirtadienis 17 d. Meilė
Su Marija Magdaliete ir Simonu Petru Velykų rytą yra ir kitas mokinys : "kurį Jėzus mylėjo”. Meilė, kitas Dievo vardas, yra ypač švenčiamas Didįjį Ketvirtadienį: paskutinė Jėzaus vakarienė su kojų nuplovimu yra būdas, kuriuo Jėzus myli savuosius iki galo. Galiu prisiminti vaišes, kuriose išgyvenau kai ką panašaus į brolišką meilę. Prisikėlusysis Jėzau, tegu Tavo meilė mano širdyje plinta, kad man švelniai paskelbtų gyvenimo prasmę.
Penktadienis 18 d. Apleidimas
Po meilės vakarienės dramatiniai įvykiai seka vienas po kito. Draugo išdavystė, mokinių pabėgimas, atsisakymas savo mokytojo, suklastotas teisminis procesas, pažeminimai, įžeidimai, nuplakimas, nukryžiavimas... Šią penktadienio dieną išgyvensiu santūriai: kryžiaus kelias, pamaldos prie kryžiaus. Galiu sulėtinti savo bėgimą. Jei neisiu į pamaldas, gal būt patirsiu, ką reiškia savus apleisti. Galiu prisiminti ir įvykius, kai jaučiausi paliktas, išduotas tų, kuriuos myliu. Prisikėlusysis Jėzau, tegu išsižadėjimo, kančios ir mirties realybė nebūna paskutinis žodis apie gyvenimo prasmę.
Šeštadienis 19 d. Kapas
Šiandieną tyla. Bažnyčios tuščios. Jų tabernakuliai atidaryti, bet Kristaus kapas tvirtai uždarytas. Dėl gėrio. Dėl tiesos. Mirtis nutikdo viską. Mirtis verčia verkti. Jėzus tai patyrė prie savo draugo Lozoriaus kapo. Kaip melstis, kai atrodo mirtis jį pagrobė? Prisikėlusysis Jėzau, ką Tau pasakyti prieš mirtį, tikrą iššūkį gyvenimo prasmei?
Sekmadienis 20 d. Gyvenimas
Šį rytą Raštai mums kalba apie gyvenimo prasmę. Matome moterį ir vyrą, sutrikusius prie jų mirusiojo kapo tuščio, bet atviro gyvųjų pasauliui. Su mokiniais, kuriuos Jėzus mylėjo, nieko kito nematome, tik numestas drobules, bet meilė padaro savo darbą: mes tikime. Kuo tikime? Žinoma, kad apleidimas ir išdavystė su jų baisiais padariniais, mirtis neturės paskutiniojo žodžio. Tačiau kuo ypač tikime? Tuo, kuris kalbėjo nuoširdžiai ar atvirai nuo pat pradžių. Tuo, kuris mus myli nuo pasaulio sukūrimo. Tuo, kuris ateina, kad kiekvieną Eucharistiją priimtume su Juo. Būdamas gyvas, Jis išsaugojo mirusiojo žaizdas. Gyvenkime su Juo.
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį
parengė Birutė Šinkūnienė
