Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo gegužės 2 d. pirmadienio iki gegužės 8 d. sekmadienio, 2016
►link VII VELYKŲ sekmadienio
Kaip laukti Šventosios Dvasios (6/7)
Vakare stebėkime, kaip ateina naktis, kaip po truputį temsta ir viską uždengia tamsa, užgęsindama spalvas. Matykime, kaip viskas pranyksta iš akių. Kontempliuokime pasaulį, kuris pasineria į tamsybes. Pamažu pradėkime laukti naujos dienos arba geriau buvimo, kuris kalba geriu nei galima pamatyti akimis. Ateik, Šventoji Dvasia.
Namie
Greitas spaudos skaitymas mums gali sukelti jausmą, jog viskas blogai, jog mūsų pasauliui iš visų pusių gresia nesutarimai, karai, konfliktai. Taip, tai iš dalies realybė. Bet, jei pakeistume žvilgsnio kampą, galėtume rasti ir gražių vienybės vilties perlų, o jei žvelgtume atidžiau - jų rastume daug! Šią savaitę pasistenkime spaudą skaityti kitaip, visur ieškodami vienybės, gražių iniciatyvų daigų, paprastų vienybę nešančių gestų, stiprių liudijimų... Kiekvieną dieną iškirpkime po straipsnį, kuris mus sujaudino, nešiokime jį savo širdyje per visą dieną, o vakare maldoje pasidalykime šiais gražiais perlais su artimaisiais. Savaitės pabaigoje tikrai nustebsime derliaus gausa!
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad šeimose, bendruomenėse bei grupėse plistų Šventojo Rožinio maldos už evangelizaciją ir taiką praktika.
„Kad jie būtų VIENA“ Jn 17, 23
Pirmasis Evangelijos skaitinys gali mus nuvilti: man tai per daug sudėtinga! O visi tie pakartojimai supratimą dar apsunkina. Kodėl Jėzus be paliovos kartoja žodžius lyg niekus pliaukšdamas?
Iš tikrųjų, Jėzus nekliedi: Jis meldžiasi savo Tėvui atkakliai ir netaupydamas žodžių, kad mes būtume viena. „Kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę“.
Kaip pamokančiai skamba šitaip su entuziazmu už mus besimeldžiančio Jėzaus žodžiai! Kaip gera matyti Jo troškimą, kad mes būtume visiškai susivieniję su Juo ir su Tėvu! Taip, Jėzus neturi didesnių norų, kaip tas, kad mes taptume viena. Tai ne mums primetamas reikalavimas, bet paprasčiausiai Dvasios dovana, kurios prašome maldoje ir gauname, kad galėtume kontempliuoti Dievo šlovę.
Turime stengtis į savo širdį priimti Kristaus maldą ir keliauti su Juo, kad vis labiau taptume viena: „Vienybė neateis kaip stebuklas: ji ateina keliaujant“, - primena popiežius Pranciškus.
Emanuelle Huyghues Despointes, Šenaklio dvasisngumo centras
Nuo gegužės 2 d. pirmadienio iki gegužės 8 d. sekmadienio, 2016
►link VII VELYKŲ sekmadienio
Evangelija pagal šventąjį Joną (Jn 17, 20-26)
|
Tai pasakęs, Jėzus pakėlė akis į dangų ir prabilo: „Šventasis Tėve, ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs. Ir tą šlovę, kurią esi man suteikęs, aš perdaviau jiems, kad jie būtų viena, kaip mes esame viena: aš juose ir tu manyje, kad jie pasiektų tobulą vienybę ir pasaulis pažintų, jog tu esi mane siuntęs ir juos myli taip, kaip mane mylėjai. Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manim ten, kur ir aš; kad jie pamatytų mano šlovę, kurią esi man suteikęs, nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą. Teisingasis Tėve, pasaulis tavęs nepažino, o aš tave pažinau. Ir šitie pažino, jog tu mane atsiuntei. Aš pagarsinau tavo vardą ir dar garsinsiu, kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“.
|
Pirmadienis 2 d. „Jėzus meldžiasi“...
Šioje ištraukoje girdime, kaip ilgai Jėzus moko savo apaštalus prieš pat savo suėmimą. Ir štai Jėzus pradeda melstis savo šventajam Tėvui. Kartais pamirštame, kad Jėzaus buvimas remiasi šiuo pačiu artimiausiu Sūnaus ir Tėvo santykiu Šventojoje Dvasioje meldžiantis malda, sudaryta iš tylos ir žodžių, iš garbinimo ir prašymų. Šios savaitės pradžioje galiu kontempliuoti šį Žmogų, kuris meldžiasi...ir kodėlgi nežinsgniuoti Jo pėdomis! Ko trokštu prašyti savo „šventojo Tėvo“?
Antradienis 3 d. Visiems...
Stebina, kad Jėzus nesimeldžia savo Tėvui nei už save, nei neapsiriboja draugų ratu. Jėzus žvelgia plačiau; Jo žvilgsnis neturi ribų, jis ne toks, kaip žmonių, kurie susitelkia į save: Jis žvelgia įį apaštalus, siunčiamus skelbti Gerosios Naujienos (kaip Pilypas ir Jokūbas, kuriuos šiandieną švenčiame), priklausomai nuo to, ar jie peržengs sienas (geografines, socialines, kultūrines...) ar ne; į žmones, priklausomai nuo to, kaip jie priims šią Gerąją Naujieną ar jos nepriims. Jei Jėzaus žvilgsnis neturi ribų, tai ne tam, kad užkariautų pasaulį, kaip žmonės užkariauja, bet kad visi būtų nugalėti Dievo meile. Šiandieną galiu medituoti apie šį Dievo troškimą, kad visi Jį pažintų ir mylėtų.
Trečiadienis 4 d. Už vienybę
Jėzus tęsia maldą: pats didžiausias Jo troškimas, kad žmonės būtų suvienyti pačiais stipriausiais saitais, kaip suvienyti yra Tėvas ir Sūnus Šventojoje Dvasioje. Jis atskleidžia, kad Dievo plano esmė – leisti žmonėms įeiti į meilę, jungiančią Tėvą ir Sūnų Šventojoje Dvasioje. Štai esame įvedami į Dievo paslapties ir plano gelmę: glaudus Kūrėjo ryšys su kūrinija per meilę. Šiandieną galiu bandyti paprastai kontempliuoti šį Dievą, kurio troškimas – kad visi būtų viena su Juo ir Jame.
Ketvirtadienis 5 d. Kas yra Jėzus?
Šio dieviškojo plano ašis – kad Jėzų žmonės atpažintų kaip Dievo siųstą Sūnų, trokštantį jiems apreikšti savo planą. Iš tikrųjų, Jėzaus žinia, jei ji išgirsta, veda žmones į vienybę su Juo ir paslaptingai suvienija su Juo. Ir tik bendraudamas su žmonėmis Jėzus gali būti visiškai atpažįstamas kaip Sūnus, suvienijantis žmones su Dievu. Šią Dangun Žengimo šventę, kai prisimename dieną, kada Jėzus galutinai pasidaro nematomas, galiu sau užduoti klausimą: kas man yra Jėzus?...galiu Jam tą pasakyti?
Penktadienis 6 d. Pašlovinti iš meilės
Šiandieną skirkime laiko žvelgti į Jėzų, tęsiantį savo maldą, prašantį, kad Jo mokiniai kontempliuotų Jo šlovę, mokiniai, „tavo man pavestieji... nes pamilai mane“. Šlovė, apie kurią Jėzus kalba, - tai savo gyvybės dovanojimas iš meilės žmonėms, gyvybės, kurią Jis vėl atgaus iš Tėvo prisikeldamas. Šią atgautą gyvybę Dievas duoda savo Sūnui – o per Jį ir kiekvienam žmogui – iš meilės veltui visiems laikams. O kad šiandieną pasiryžčiau padėkoti Dievui už šį gyvenimą, kurį gavau iš Jo!
Šeštadienis 7 d. Mylėti
Jėzus tęsia savo maldą, išsakydamas Tėvui savo misiją: leisti pažinti žmonėms, kokia meile jie mylimi, ir kad ši meilė – kaip Tėvo meilė Sūnui – būtų juose ir kad jie galėtų ja gyventi ir ją perduoti. Ši Jėzaus prisiimta misija yra atsakas į Dievo meilę Jam. Savo ruožtu galiu savęs klausti: ar trokštu, ar jaučiuosi kviečiamas atsakyti į Dievo meilę man? Jei taip, kokiu būdu?
Sekmadienis 8 d. Dievas iš meilės nenori, kad viskas suktųsi tik apie Jį
Mums be abejo šią savaitę buvo vargo su šiuo aukšto lygio teologiniu tekstu! Dievas čia apsireiškia kaip absoliuti meilė, meilė, tokia stipri, kad Tėvas ir Sūnus yra VIENA Šventojoje Dvasioje; meilė, tokia apsti, jog Jis stengiasi ją perduoti žmonėms, kad jie savo ruožtu galėtų dalyvauti šioje meilėje. Ar tai nėra būdas kai ką pasakyti apie Trejybės paslaptį? Bet šį paskutinį Velykų sekmadienį grįžkime prie paprastesnių dalykų: prieš pat suėmimą, žinodamas, kad bus nuteistas mirti, Jėzus nesimeldžia už save, o meldžiasi už tuos, apie kuriuos nuolat galvodavo: už žmones. Galvojimas apie kitus ar nėra Dievo veikimo ir meilės ženklas mums, man?
