Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo gegužės 16 d. pirmadienio iki gegužės 22 d. sekmadienio, 2016

►link ŠVENČIAUSIOS TREJYBĖS šventės

  Kaip kontempliuoti pasaulį su Švenčiausiąja Trejybe

Šventasis Ignacas savo dienoraštyje dažnai rašė apie Trejybę. Kai jis mąsto apie neturtą, kuriuo turi gyventi jėzuitai atlikdami savo misiją, jį aplanko suvokimas, jog „kaip pirmiausiai Sūnus siunčia apaštalus pamokslauti neturte ir kaip paskui Šventoji Dvasia, jiems suteikdama savo dvasią ir kalbų dovaną, juos sutvirtina, taip Tėvas, Sūnus ir Sūnaus atsiųsta Šventoji Dvasia - šie Trys Asmenys - drauge sutvirtina jų misiją“.

                      Namie

Rengiantis švęsti Švenčiausios Trejybės šventę, šią savaitę kasdien maldoje su šeima persižegnokime, padarydami platų kryžiaus ženklą, atkreipdami dėmesį į ištartus žodžius: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios!“ Vienas kitam pasakykime, kas yra tie trys Trejybės asmenys man, kreipkimės į kiekvieną vardu: „Tu, Tėve“, „Tu, Sūnau“, „Tu, Šventoji Dvasia“... Užrašykime šiuos epitetus ant trijų skirtingų spalvotų popieriaus lapelių, jais pasidalykime, juos padėkime taip, kad lapeliai liestųsi vieni su kitais. Baikime Tėve mūsų malda arba giesme Švenčiausiajai Trejybei.

Melstis pasaulio širdyje su  popiežiumi Pranciškumi

Melskimės, kad šeimose, bendruomenėse bei grupėse plistų Šventojo Rožinio maldos už evangelizaciją ir taiką praktika.

„Šventoji Dvasia jus ves į tiesos pilnatvę“ Jn 16, 13

Dažnai liturgija mus ragina kontempliuoti Kristaus gyvenimo paslaptis. Be abejo, Tėvas ir Šventoji Dvasia arti Jo, Jie nebylūs, bet visada kalbama apie Juos.

Šį sekmadienį švenčiame Švenčiausiąją Trejybę: Dievą Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Jų bendravimo, dalijimosi, dovanojimo ir bendrumo paslaptis mums sunkiai suvokiama, bet ji turi būti mūsų gyvenimo centras.

Trejybėje kiekvienas Asmuo turi savo veidą ir savo misiją: Tėvas yra dovanos šaltinis, Sūnus yra dovanos kūnas, o Šventoji Dvasia – dovanos dvelksmas. Tarp jų sklinda gyvybė, kad susijungtų su visa žeme. Nė vieno neaplenkia ši didelė meilė ir išėjimas iš savęs, troškimas, kad galėtų egzistuoti kitas, kad priimtų iš kito ir save atiduotų kitam. Sutuoktiniai, šeimos tą patiria, o ir vienuoliai, kiekvienas žmogus, jei trokšta atsiverti kitam.

Tai tur būt ir yra ta tiesos pilnatvė, į kurią esame vedami. Ji gali vis labiau skleistis per visą mūsų gyvenimą. Ją labiau numanome, nei matome. Paprasčiausiai prašykime, kad leistumės jos vedami.

Anne- Marie Aitken

Nuo gegužės 16 d. pirmadienio iki gegužės 22 d. sekmadienio, 2016

►link ŠVENČIAUSIOS TREJYBĖS šventės

Evangelija pagal šventąjį Joną (Jn 16, 12-15)

Pirmadienis  16 d. Žodžio Žmogus

Jėzų dažnai matome mokantį su jėga ir perduodantį stiprią žinią, kuri ateina iš Tėvo. Jis nesvyruodamas sutrikdo klausytojus ir klausinėja savo laiko tikinčiuosius. Jis kalba palyginimais, kad padėtų vis labiau įsiskverbti į artimo žmogui Dievo paslaptį. Kai kuriuos savo klausytojus Jis kviečia sekti Juo ir visą laiką klausytis Jo žodžių. Ir aš esu kviečiamas būti arti šio Žodžio Žmogaus ir Juo pasitikėti. Kokie Jo žodžiai šią valandą mane maitina?

Antradienis 17 d. Artumo valanda 

Mūsų Evangelijos puslapyje girdime ypatingą Jėzaus ir mokinių bendravimą. Šventasis Jonas šią sceną įdeda į ilgą Kristaus kalbą tarp kojų plovimo ir Kančios pradžios (Jn 13-18). Tai metas, kai tuoj baigsis laikas, kai Jėzus ir mokiniai yra drauge, greitai Jis eis pas Tėvą. Kaip kviečia šventasis Ignacas, pabandysiu įsivaizduoti šią sceną. Klausysiuosi, ką sako Jėzus. Žvelgsiu, kaip Jis tą daro. Stebėsiu Jo, o ir mokinių veidus. Jo klausysiuosi. Kas šiandieną mane džiugina Jo asmenyje?

Trečiadienis 18 d. Dar daugel reiktų kalbėti

Pats tą Jėzus sako: „Dar daugel jums turėčiau kalbėti“. Bet kaip geras pedagogas, Jis žino, jog ne viską galima priimti iš karto. Jis jau jiems daug ką yra pasakęs: apie tai, kas yra Jo Tėvas, apie visiems pažadėtą išganymą, apie fariziejų veidmainystę... Bet ne viskas yra pasakyta. Šventojo Ignaco posakis tą primena: „Svarbu ne daug žinoti, bet skonėtis dalykais vidumi“. Tai Šventoji Dvasia leidžia suprasti ir skonėtis visais Jo Žodžiais.

Ketvirtadienis 19 d. Tiesos Dvasia  

„Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę”. Jėzus ne tik visko nepasako, bet ir nebijo atiduoti žodžio kitam, kuris padarys „geriau“ už Jį. Tai Šventoji Dvasia padės viską suprasti. Ši Dvasia, gauta per krikštą ir sutvirtinimą, yra išminties, stiprybės, Dievo baimės, patarimo, broliškos meilės, pažinimo Dvasia... Prašysiu Šventosios Dvasios, kad mane pridengtų savo šešėliu. Leisiuosi vedamas Jos šios dienos susitikimuose ir darbuose.

Penktadienis 20 d. Šventosios Dvasios misija

Dar kartąl Jėzus mums leidžia suprasti, koks Jis ir Tėvas artimi: „Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano”. Jis mums duoda daugiau nuorodų apie Šventosios Dvasios funkcijas ir veikimą: „Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas dar turi įvykti”. Dar kartą lėtai perskaitysiu šiuos žodžius ir išreikšiu savo padėką Viešpačiui, kad taip didžiadvasiškai atsiskleidžia man, veikiant Šventajai Dvasiai.

Šeštadienis 21 d. Trejybės  realybė

„Ji pašlovins mane, nes ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs. Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“. Ši bendrystės paslaptis yra didelė, ir ją švęsime ryto. Kaip sako Urs vons Balthasar, švedų teologas, nebūtina Jo suprasti, bet turime mylėti šį Trejybės Dievą, nes: „tik meile verta tikėti“. Prašysiu Viešpaties, kad labiau pažinčiau Trejybės realybę ir nors truputį galėčiau ją šiandieną išgyventi.

Sekmadienis 22 d. Eucharistija – kelias iš širdies į širdį

Ši graži šventojo Jono Evangelijos scena mus įveda ir į Jėzaus artumą su savo mokinias, ir į Jo gilų artumą su Tėvu ir Šventąja Dvasia: į Trejybę. Primygtinai teigiama: į šias dvi artumas neįeinama bet kaip. Reikia „šventiškai pasipuošti“, kaip sakydavo kadaise. Svarbu rūpestingai pasirengti kaip į meilės, kaip į svarbų pasimatymą. Tai širdį reikia ypatingai išpuošti, kad ji būtų pasirengusi priimti jai skiriamą Žodį ir šią Trejybės meilę, kuri liejasi per kraštus. Savo gyvenime skirkime pirmąją vietą šiam Dievui, Gailestingajam Tėvui, Žodžio Sūnui, Tiesos Dvasiai, kurie visada mums trokšta gero.

link Sekminių