Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo birželio 2 d. pirmadienio
iki birželio 8 d. sekmadienio, 2025
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad kiekvienas iš mūsų rastų paguodą
asmeniniame santykyje su Jėzumi
ir iš Jo Širdies mokytųsi atjausti pasaulį.
„Jis išmokys jus visko ir viską primins,
ką esu jums pasakęs“
Jn 14, 26
Nuotraukos, žodžiai, veidai
Per Sekmines Šventoji Dvasia ateina pažadinti mūsų atminties. Kokios? Mūsų krikšto atminties, dienos, kai Šventoji Dvasia buvo mums duota kartą ir visiems laikams. Tiesa, daugelis iš mūsų buvome per maži, kad tą prisimintume. Tačiau užmaršumas gresia mums visiems, nes kasdienis
gyvenimas ir kasdienybės rutina turi apgailėtiną tendenciją priversti mus pamiršti tai, kas svarbiausia: kad mūsų gyvenime netrūktų Šventosios Dvasios. Nesuklyskime. Šventoji Dvasia leidžia mums neatrasti nieko naujo, tik nepaprastą Gerąją Naujieną – Jėzų. Būtent tą mums sunku
klausytis... Šis Jėzaus žodis pataiko į taikinį. Šios Biblijos ištraukos klausysiuosi tarsi pirmą kartą girdėčiau. Šis Biblijos veikėjas staiga nušviečia tai, ką išgyvenu. Šventoji Dvasia nieko neišgalvoja. Tai mes išgalvojame. Ko neišgalvokime? Ateities. Ji vadinasi Karalyste. Prisiminkime Jėzų, Gyvąjį.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius. Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs
nemyli, mano žodžių nelaiko. Õ žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs. Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.“
Pirmadienis 2 d.
Jėzaus ir mokinių artumas...
Ankstesniame Jono evangelijos skyriuje pasakojama apie kojų plovimą, Judo išdavystę ir Petro išsižadėjimą. Štai dėl ko mums reikia paguodos ir palaikymo! Šios dienos evangelijos skyriuje Jėzus guodžia savo mokinius ir atsako į jų klausimus. Jis nori atverti juos Vilčiai, paskelbdamas Sekmines.
Įsimaišysiu tarp jų ir mėgausiuosi šia neišmatuojama draugyste.
Antradienis 3 d.
... artumas su trejybiniu Dievu!
Tiems, kurie Jį myli, Jėzus pažada „apčiuopiamą“ artumą su Švenčiausiąja Trejybe: „mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.“ Kaip ir Apreiškimo knygoje (3, 20), Dievas tiems, kurie atveria Jam duris, pažada, kad jie įeis į Jo namus ir vakarieniaus „su juo, o jis su manimi“. Savo būties gelmėje
klausysiuosi šio Trejybės Meilės pažado ir kvietimo „būti su Ja“.
Trečiadienis 4 d.
„Laikysitės mano įsakymų”
„Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų… Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko.“ Jėzus šį „mano žodžio laikymąsi“ laiko stipriu ženklu, meilės ženklu. Savęs klausiu: ką man reiškia mylėti Jėzų? Kaip suprantu Jo kvietimą laikytis Jo žodžio? Pastebėsiu, kad apie meilę kalbame būsimuoju
laiku, nes tai pažadas. O apie nemeilę – esamuoju... Kiekvienam atsiveria kelias... Kur aš esu šiame kelyje?
Ketvirtadienis 5 d.
Jėzus pirmas užtaria pas Tėvą
„Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums...“ Leisiuosi būti paliestas šio suvokimo, šio Jėzaus, užtariančio mane, vaizdo. Ši scena primena Jėzaus žodžius Petrui Luko evangelijoje: „Bet Aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų...“ (Lk 22, 32). Savo maldoje galiu kreiptis į Jėzų, pirmąjį užtarėją pas Tą, kurį Jis vadina „mano Tėvu“. Ir kalbėsiuosi su Juo kaip draugas su draugu.
Penktadienis 6 d.
Kitas Globėjas
Jėzus skelbia Šventosios Dvasios atėjimą. Ir Jis vadina ją „kitu Globėju“, „Globėju“... Graikiško žodžio reikšmė tokia: „tas, kurio šaukiamasi ateinant į pagalbą“, „tas, kurio šaukiamasi pas save“, „tas, kuris globoja, užtaria“... Šis žodis kreipia žvilgsnį į dabar vykstančią kovą, į išbandymą ir
pasirinkimą, kurį reikia priimti. „Rinkis Gyvenimą!“ – sako mums Viešpats. Galiu prašyti Šventosios Dvasios, kad ji visur mane vestų.
Šeštadienis 7 d.
Visko priminimas
„Šventoji Dvasia išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.“ Jėzaus pažadėta, Tėvo duota ir atsiųsta Šventoji Dvasia yra Ta, kuri moko mus visko – apie mus pačius, apie kitus ir apie Dievą. Ji primena mums, kad viskas yra malonė. Ji leidžia mums kontempliuoti Jėzų kaip Dievo
Žodį. Gyventi – reiškia Jį priimti. Tegul Šventoji Dvasia manyje atskleidžia savo dovanas ir savo energiją.
Sekmadienis 8 d.
Malonė po malonės
Šios Sekminių dienos Evangelijoje Jėzaus žodžiai artimiems draugams be galo galingi ir apgaubiantys. Per savo stiprios draugystės konkretumą jie atskleidžia, kad Sekminės yra pažado išsipildymas: „Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas.“ Priimkime kaip malonę šį Buvimą, šį Kristaus artumą, kurį švenčiame Eucharistijos susirinkime. Kontempliuoti Jėzų – reiškia leisti Dievo Dvasiai mus vesti diena iš dienos. O „laikytis Jo įstatymų“ reiškia prašyti malonės daryti tą patį ir taip įvykdyti savo kaip Dievo dukterų ir sūnų pašaukimą. Tai reiškia leistis nešamiems pergalingo
Trejybės meilės sūkurio.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
