grįžti į: 

link Šventosios Šeimos šventės, A 

 

 

 

Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo gruodžio 29 d. pirmadienio, 2025 iki

iki sausio 4 d. sekmadienio, 2026

 

 

link TRIJŲ KARALIŲ šventės, A

  

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Leonu XIV.

 

Melskimės,

kad malda su Dievo Žodžiu būtų mūsų gyvenimo maistas

bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir

padėtų mums kurti broliškesnę ir

labiau misijinę Bažnyčią.

 

 

 

Jie atidengė savo brangenybių dėžutes

ir davė Jam dovanų“

 

                                                                 Mt 2, 11 

   

 

Atidengtos dėžutės ar uždengtos dėžutės po stiklu?

 

Išminčiai iš Rytų šalies gali mums įkvėpti dvejopas nuostatas. Pirmoji slypi jų elgesyje. Jie prieš Jėzų atveria savo brangenybių dėžutes. Jie jų nelaiko užrakintų. Štai kodėl jie keliavo tūkstančius kilometrų: kad surastų žydų karalių ir atidengtų savo skrynias. Nesame išminčiai ir mums nereikia keliauti taip toli, kad aplankytume prakartėlę. Tačiau visi turime dėžutes, pilnas brangių dalykų: talentų, draugų, šeimos narių, turime namus, savo šalį... o ir neseniai gavome kalėdinių dovanų! Ką darome? Ar laikome šiuos lobius sandariai uždarytus, ar atveriame juos, net gal tik tam, kad padovanotume juos Viešpačiui? Antroji nuostata slypi gražiame žodyje „dovanos“. Išminčiai aukoja Jėzui tai, kas brangiausia: savo buvimą. O kokį buvimą ateinančiais metais aukosime Jėzui mes?

 

Thierry Lamboley, jėzuitas

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą
(Mt 2, 1–12)

 


Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį“. Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“. Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir

štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidengė savo brangenybių dėžutes ir davė jam

dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, kitu keliu pasuko į savo kraštą.

 

 

 

 

Pirmadienis 29 d.

 

Išminčiai

 

Išminčiai, be abejo, ilgai keliavo, vedami ryškios žvaigždės. Jie paliko viską, nežinodami, ką ras, bet tą darė nedvejodami, su visišku pasitikėjimu. Jų troškulys ir noras skatino juos ieškoti ir būti budrius viskam aplinkui, atpažinti ženklus, ypač širdimi. Ar jau esu kelyje? O kas mane šiomis

dienomis skatina judėti pirmyn? Kas skatina mano viduje augti pasitikėjimui?

 

 

 

 

Antradienis 30 d.

 

Žvaigždės

 

Žvaigždė, daug ryškesnė nei kitos žvaigždės, nušvietė naktį. Išminčiai skyrė laiko, žvelgė į ją ir nedvejodami iškeliavo, įsitikinę, kad ji nuves juos prie to, kas suteiks prasmę jų gyvenimui. Šviesa šviečia, teikia gyvybės, stiprybės ir džiaugsmo. Galiu apmąstyti tikruosius savo troškimus. Šiąnakt žvelgsiu į dangų ir ieškosiu žvaigždžių, kurios mane veda pas Jėzų.

 

 

 

 

Trečiadienis 31 d.

 

Karalius

 

Erodą užtvindė didžiulis jausmų mišinys: nuostabi žinia, o drauge ir baimė dėl savo valdžios. Pastarasis jausmas ir nugalėjo – baimė prarasti sostą ir dėl to kilęs nerimas, kaip jį išsaugoti. Nors Išminčiai reagavo aiškiai ir tiesiai, jo reakcija buvo kupina nepasitikėjimo ir apgaulės. Viešpatie,

apsaugok mane nuo bet kokios pagundos laikyti save mažu karaliumi ar karaliene, Viešpatie, savo darbe, šeimoje, su draugais.

 

 

 

 

Ketvirtadienis 1 d.

 

Pakeisti gyvenimą!

 

Iš piktų kėslų gimusios paslaptys, kaip Erodo, tiesiogiai veda prie didelių sunkumų: nepasitikėjimo, išdavystės, sąmokslo... Kyla susiskaldymai, grasinimai, sulaužomi pažadai: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau.“ Visa kita žinome...

Šią pirmąją metų dieną stosiu į kovą su šiomis griaunančiomis jėgomis ir rinksiuosi gyvenimą. Prašysiu Viešpaties apvalyti man širdį, kad mano žodžiai būtų tikri ir teisingi, nukreipti į kitus ir į gyvenimą.

 

 

 

 

Penktadienis 2 d.

 

Džiaugtis!

 

Jiems palikus Jeruzalę, žvaigždė vėl sušvito: neįtikėtina, tarsi Erodas su savo nerimu kuriam laikui būtų jiems ją užstojęs. Ir „jie be galo džiaugėsi“. Be galo džiaugėsi, ne tiesiog džiaugėsi. Tai Karalystės džiaugsmas, kuris juos privertė nuolankiai atsiklaupti prieš mažylį. Mėgausiuosi patiriamu giliu džiaugsmu ir gyvensiu, dėkodamas Dievui.

 

 

 

 

Šeštadienis 3 d.

 

Aukos

 

Išminčiai buvo paruošę ir nuostabiose skryniose nešė gražiausias savo dovanas: auksą – karalystės simbolį; smilkalus – maldos simbolį; ir mirą – sandoros su Dievu simbolį. Koks dėmesingumas, dosnumas ir visiškas pasitikėjimas! Savo ruožtu ir aš atversiu širdį, įvardysiu visas brangiausias

dovanas, kurias esu iš Jo gavęs, atnešiu jas prie prakartėlės bei dalysiuosi jomis su kitais.

 

 

 

 

Sekmadienis 4 d.

 

Grįžti kitu keliu

 

Susitikimas su Jėzumi, Dievo Sūnumi, tiesiogine prasme visada „keičiantis kelią“. Jėzus nuolatos skatina mus keisti žvilgsnį ir kryptį, net jei manėme, kad viską gerai iš anksto suplanavome. Tai patirtis, kurią vis išgyvename: planuojame, numatome, nustatome, koks, mūsų manymu, yra geriausias kelias, bet ne, turime jį pakeisti: kelio darbai, aplinkkeliai, nuošliaužos... Išminčiai leidosi vedami ir tiesiog pasuko kitu keliu. Tai kvietimas, kad visada liktume atviri Dvasios ženklams, gyventume dabartimi ir atsiverstume. Nebijokime, sekdami Išminčių pėdomis, rinktis naujų kelių.

 

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).