Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo gruodžio 29 d. pirmadienio, 2025 iki
iki sausio 4 d. sekmadienio, 2026
►link VIEŠPATIES KRIKŠTO šventės, A
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad malda su Dievo Žodžiu būtų mūsų gyvenimo maistas
bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir
padėtų mums kurti broliškesnę ir
labiau misijinę Bažnyčią.
„Tada Jonas sutiko“
Mt 3, 15
Tikriausiai Jonas labai nustebo, pamatęs Jėzų ateinantį krikštytis! Ir kaip nustebo, kai Jėzus grąžino jį prie savo planų, sakydamas: „Šį kartą paklausyk.“ Kokia vidinė kelionė mums, įpratusiems viską suvaldyti, iš anksto planuoti ir viską paimti į rankas pagal savo valią! Paleisti visus savo planus, įpročius, papročius ir tiesiog leisti viskam vykti: štai į ką Jėzus mus kviečia. Leisti Kristui veikti reikia absoliutaus pasitikėjimo Juo, – kaip mažas vaikas pasitiki savo tėvais, – be baimės ir priimant netikėtumus. Kokių didesnių svajonių galėtume turėti šiais prasidedančiais naujaisiais metais? Leiskimės būti vedami kaip maži vaikai, prisiglaudę prie motinos krūtinės.
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė
Anuo metu Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis. Jonas jį atkalbinėjo: „Tai aš turėčiau būti tavo pakrikštytas, o tu ateini pas mane!“ Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui.“ Tada Jonas sutiko. Pakrikštytas Jėzus tuoj
išbrido iš vandens. Staiga jam atsivėrė dangus, ir jis pamatė Dievo Dvasią, sklendžiančią žemyn it balandį ir nusileidžiančią ant jo. O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“
Pirmadienis 5 d.
Jėzaus atėjimas
Staigus Jėzaus įsiveržimas prie Jordano kranto pasakojamas konkrečiu laiku: „Anuo metu pasirodė Jėzus.“ Jėzus ateina prie žemiausiai pasaulyje esančios upės, kuri yra biblinė perėjimo vieta, kad būtų pakrikštytas, kaip vienas iš savo tautos žmonių. Tai vyksta tam tikru laiku, bet gali įvykti ir
mano gyvenime: net ir šiandien Jėzus ateina pas mane ir trokšta susitikti su manimi ten, kur esu. Kontempliuosiu Jėzų, Jo susitikimo būdą, nusižeminimą.
Antradienis 6 d.
Įžvalgus Jono žvilgsnis
Jėzus įsimaišė į minią, susirinkusią pasiklausyti pranašo Jono ir priimti atgailos krikšto. Atėjus Jėzaus eilei, Jonas ėmė Jo klausinėti ir nusižemino prieš Jį. Jonas ir Jėzus pažinojo vienas kitą per šeimos ryšius, bet būtent Šventoji Dvasia įgalino Joną atpažinti Dievo Siųstąjį, tą, kuriam jis „nevertas atrišti kurpių dirželio“. Šventoji Dvasia, suteik man malonę atpažinti, kad gyvenime man labai reikia Jėzaus ir reikia atpažinti, kaip Jis ateina pas mane.
Trečiadienis 7 d.
Dieviškoji atjauta
Jono nuomone, Jėzui nereikėjo atgailos krikšto, tačiau Jėzus kalba apie tai, kad dera atlikti, kas reikalinga teisumui. Ką Jis turi omenyje? Jėzus priima šį krikštą, kad taptų visų broliu, artimu kiekvienam žmogui. Laikas atėjo, Dievo gailestingumas įsikūnijo, su Jėzumi ateina išganymas. Įsivaizduosiu Jėzų ant kryžiaus, ten, kur išsipildo Jo misija, skirta visiems žmonėms, o ypač man. Galiu kalbėti „Tėve mūsų“ maldą.
Ketvirtadienis 8 d.
Žemiausiai
Kaip ir kitos didžios Izraelio tautos figūros, Jonas paklūsta jį pranokstančiam planui. Jėzus pasineria į Jordano upę. Jonas krikštija Tą, kuris „ateina už jį galingesnis“. Šioje perėjimo iš vergijos į laisvę, iš mirties į gyvenimą vietoje Jėzus vienijasi su visais nusidėjėliais. Jėzus prisideda prie manęs, net prie mano nuodėmės, mirties vietos, kur esu atsitolinęs nuo Dievo. Ar trokštu būti Kristaus išgelbėtas? Ir nuo ko reikia mane išgelbėti?
Penktadienis 9 d.
Magnificat!
Pasinėręs į Jordano upę, Jėzus kūnu ir siela atsiduoda Dievo meilei. Tai slėpinys iš širdies į širdį tyloje. Po krikšto Jėzus mato ir girdi šią meilę, kurią Tėvas jaučia Jam, meilę, kuri palaikys Jo misiją iki galo. Galiu pabandyti prisiminti akimirką, kai gyvenime pajutau Dievo meilę, pavyzdžiui, per sakramentą, per man patikėtą misiją, atliktą tarnystę ar paprasčiausią susitikimą. Galiu šlovinti Viešpatį Marijos, Išganytojo Motinos, žodžiais.
Šeštadienis 10 d.
Teofanija
Tai Tėvo, kuris kalba, balsas, Jis skirtas ir liudininkams. Tėvas rodo į Jėzų: Jis yra mylimas Dievo Sūnus, kuriuo Dievas gėrisi. Šį pareiškimą galiu priimti kaip mesijinį Tėvo paskyrimą Jėzui, kaip begalinės Jo tėviškos meilės išraišką. Dievas gėrisi ir manimi kaip mylimu Tėvo kūriniu, išgelbėtu Jo Sūnaus. Galiu dėkoti Tėvui už Jo meilę ir išreikšti savo meilę savais žodžiais.
Sekmadienis 11 d.
Gyvi Tavo malone!
Dar kartą perskaitykime pasakojimą apie Jėzaus Krikštą. Trumpas Jėzaus ir Jono pokalbis įveda musį Dievo Sūnaus nusižeminimo iki nuodėmės pavergtos žmonijos slėpinį. Apmąstykime Jėzaus ir Jo Tėvo susitikimą Šventojoje Dvasioje. Prisikėlęs Jėzus, norėdamas vesti žmones į dieviškąjį
gyvenimą, siuntė savo apaštalus krikštyti juos „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“. Krikštas per malonę daro mus įsūniais, Šventosios Dvasios šventovėmis. „Neimkime Dievo malonės veltui!“ Patikėkime savo silpnumą Kristui, Išganytojui, ir gyvenkime kaip mylimi vaikai!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
