Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugpjūčio 11 d. pirmadienio iki
rugpjūčio 17 d. sekmadienio, 2025
►link XX eilinio sekmadienio, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad visuomenės, kuriose sugyvenimas atrodo
ne taip lengvai pasiekiamas, nepasiduotų etninių,
politinių, religinių ar ideologinių konfliktų pagundai.
„Ne ramybės, o nesantaikos“
Lk 12, 51
Šią vasarą Evangelijoje paliaubų nebus, jei turime omenyje, kad paliaubos – nesantaikos nebuvimas. Jėzus skelbia priešingai. Karalystė neateis be konfliktų ar aštrių pozicijų. Žinoma, Jėzus nesiekia skaldyti dėl susiskaldymo. Jis nori sutaikyti pasaulį su savimi ir šeimas tarpusavyje.
Šventoji Dvasia yra vienybės, o ne nesantarvės veiksnys. Tačiau vis dėlto... Jėzus pirmasis prisiėmė sunkiausią naštą dėl ateinančios Karalystės skelbimo išprovokuotos nesantaikos. Valgymas su viešais nusidėjėliais, atleidimas svetimavusiai moteriai, žavėjimasis romėnų okupanto tikėjimu: visi šie susitaikymo gestai skatina nesantaiką tarp tų, kurie turėjo būti jos garantai ir gynėjai. Jėzus nesigėdijo pasmerkti savo laikų religinių vadovų veidmainystės. Jis smerkė melą ir neteisybę. Evangelija iš visų reikalauja atsivertimo. Jei to vengiama, tas veda į nesantaiką.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Aš atėjau įžiebti žemėje ugnies ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų! Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!“ „Gal manote, kad esu atėjęs atnešti žemei ramybės?! Ne, sakau jums, ne ramybės, o nesantarvės. Nuo dabar penki vienuose namuose bus pasidaliję: trys prieš du ir du prieš tris. Tėvas stos prieš sūnų, o sūnus prieš tėvą, motina prieš dukterį, o duktė prieš motiną; anyta prieš marčią, ir marti prieš anytą.“
Pirmadienis 11 d.
Jėzus – piromanas?
Jėzus atėjo įžiebti žemėje ugnies. Tačiau kokios ugnies? Galime ją suvokti kaip Šventosios Dvasios ugnį, kuri apšviečia pasaulį ir sušildo širdis. Ir ši ugnis sklido iš vieno į kitą, per mus, per vyrus ir moteris, buvo perduodama kitiems, pavyzdžiui, šventajai Klarai, kuri pagerbiama šiandien. Kokie
šios ugnies ženklai mano gyvenime ir aplink mane? Viešpatie, leisk man suvokti jau degančią ugnį ir suteik man gebėjimą ją išlaikyti savo būdu.
Antradienis 12 d.
Ugnies veikimas
Ugnis apšviečia ir šildo. Tačiau ji gali turėti ir pražūtingą poveikį. Juk ši ugnis apvalo, kaip ir kai kurie Jėzaus žodžiai! Kalbama ne apie moralinį tyrumą. Kalbama tarsi apie medžiagos „cheminį grynumą“, turint omenyje nepageidaujamų teršalų, priemaišų sunaikinimą. O netyrumas yra tai,
kas mus atitolina nuo santykių su Dievu ir kitais, tai, kas mus panardina į pavydą ir kaltinimus. Viešpatie, išlaisvink mane nuo mano netyrumo ir uždarumo.
Trečiadienis 13 d.
Nekantrusis Jėzus
Jėzus neslepia nei savo nekantrumo, nei nerimo! Troškimas, kad reikalai judėtų, ir nerimas dėl nežinomybės yra Jo gyvenimo dalis... kaip ir kiekvieno iš mūsų. Taip Jėzus sugriauna iškreiptą įvaizdį krikščioniško gyvenimo, paremto ramybe, savo polėkio atsisakymu... kai jie nukreipiami į
kitus. Priešingai, esame kviečiami gerbti giliausią mumyse slypintį pašaukimą ir niekada nepasiduoti. Viešpatie, padėk man pereiti savo nekantrumą ir sustiprink mano troškimą pakeisti pasaulį.
Ketvirtadienis 14 d.
Savęs dovanojimas
Šiandien Bažnyčia švenčia šventąjį Maksimilijoną Kolbę. Šis lenkų pranciškonas, labai pamaldus Marijai, kaip ir šventasis Jonas Paulius II, kuris juo labai žavėjosi, 1941 m. rugpjūčio 14 d. Aušvico stovykloje užėmė mirties bausme pasmerkto tėvo vietą. Didžiausio siaubo įkarštyje Maksimilijonas įkūnijo meilę, stipresnę už mirtį. Viešpatie, suteik man drąsos veikti iš meilės kitiems.
Penktadienis 15 d.
„Taip“, kuris leidžia gyventi
Žolinės šventė primena mums, kad Dievas matė visišką Marijos pasirengimą Jo kvietimui. Jos „taip“ užkrečiamas, nes priverčia jos pusseserę, kurią ji aplanko šiandienos Evangelijoje, šokinėti iš džiaugsmo, ir tai padrąsinimas kiekvienai kartai, kiekvienam mūsų dideliam ar mažam „taip“. Viešpatie, leisk man, kaip Marijai, eiti pirmyn tikėjimo keliu.
Šeštadienis 16 d.
Du prieš tris ir trys prieš du
Bažnyčia visais laikais ir įvairiose vietose išgyveno daug nesantaikos, tiek vidinės, tiek išorinės. Du prieš tris, trys prieš du – kyla klausimas, kas teisus ir kas laimės. Be to, Jėzus suteikia šiai nesantaikai emocinį aspektą, kalbėdamas apie tėvą ir sūnų, motiną ir dukterį, anytą ir marčią. Toks
tas gyvenimas: kartais mūsų šeimos išgyvena skaudžiausią nesantaiką dėl religinių ir politinių įsitikinimų. Viešpatie, išmokyk mane nebijoti konflikto, atpažinti Tave ir savo priešininkų žodžiuose.
Sekmadienis 17 d.
Kokia ta Kristaus ramybė?
Jėzus – nesantaikos veiksnys? Argi Jis ne „Taikos Kunigaikštis“, ką šiandien per Mišias prisiminsime, linkėdami ramybės? Taip. Tik Jėzus mus taip myli, kad pažada mums stipresnę taiką ir ramybę nei ta, kurią pasiekiame savo jėgomis ir kuri priklauso nuo mūsų nuotaikų kaitos! Jėzaus ramybė teikia vidinę stiprybę tiems, kurie nebijo konfliktų ar net karo, nors jų nesiekia. Šią ramybę patiria tie, kurie atsiveria pasauliui, nebijodami iš jo patiriamų sužeidimų, nes žino, kad būtent per tai jiems
apsireiškia Dievas, karštai mylintis pasaulį. Viešpatie, leisk mums trokšti Tavo ramybės, nebijant nesantaikos.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
