Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugsėjo 15 d. pirmadienio iki
rugsėjo 21 d. sekmadienio, 2025
►link XXVI eilinio sekmadienio, C
Kaip baigti maldą
Maldos pabaigoje šventasis Ignacas siūlo kalbėtis su Dievu, „kaip draugas kalbasi su draugu arba tarnas su šeimininku. Kartais prašome kokios nors malonės, kartais atsiprašome už kokį nors blogą veiksmą, kartais įtraukiame į savo asmeninius reikalus ir prašome patarimo“.
Namie
Surinkime draugus ir kartu studijuokime Bibliją, skaitykime knygas, kurios šiandien ją padeda suprasti, susiburkime į grupę ir dalykimės Biblija parapijoje ar Bažnyčios judėjime, garsiai skaitykime Evangeliją šeimoje – pavyzdžiui, šventojo Morkaus, – po truputį ją visą perskaitykime...
Netrūksta priemonių, padedančių klausytis Žodžio, nagrinėti ją drauge su kitais žmonėmis. Nesistenkime daug sužinoti, jei vieni kitiems padedame klausytis žodžio, tai stiprina kiekvieno asmeninį ryšį su Viešpačiu, palengvina pokalbį su Juo. Akivaizdu, Link sekmadienio yra šių įrankių,
padedančių mokytis klausytis Žodžio, dalis!
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad šv. Pranciškaus įkvėpti galėtume patirti savo
ir visų Dievo mylimų bei meilės ir pagarbos vertų kūrinių
tarpusavio priklausomybę.
„Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų...“
Lk 16, 31
Klausytis žodžio
Turtuolio ir vargšo Lozoriaus žodžiai stebina. Numiręs turtuolis suvokia, jog jo gyvenimo būdas žemėje nebuvo teisingas. Tada jis Abraomo prašo viską daryti, kad tik jo broliai nepatirtų to paties. Kad jie jau dabar keistų gyvenimą! O tam nieko geresnio nėra, jo gyvi broliai turi peržvelgti savo
gyvenimą, reikia, kad jis juos įspėtų. Bet Abraomas atsisako: „Jeigu jie neklauso Mozės ir pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų.“
Turtuolio broliai raginami klausytis Dievo Žodžio. O ir mes. Būtent tai gali įtikinti pakeisti gyvenimą, o ne prisikėlusiojo vizija. Keista, argi ne?
Šią savaitę klausykimės Jėzaus mokymo, klausykimės Žodžio, kaip klausėsi Abraomas, tikinčiųjų tėvas. Atsivertimui nieko tinkamesnio nėra.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Jėzus pasakė fariziejams: „Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bet tik šunes atbėgę laižydavo jo votis. Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė taipogi turtuolis ir buvo palaidotas. Atsidūręs pragaro kančiose, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. Jis sušuko: "Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš
baisiai kenčiu šitoje liepsnoje". Abraomas atsakė: "Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius – tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. Be to, tarp mūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus". Tas vėl tarė: "Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo
namus: aš gi turiu penkis brolius, – tegul juos įspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą". Abraomas atsiliepė: "Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!" O anas atsakė: "Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų". Tačiau Abraomas tarė: "Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų".
Pirmadienis 23 d.
Žodžiu
Fariziejams, kurie save laiko „teisiais“ ir atsisako atsiverti Gerajai Karalystės Naujienai, Jėzus kalba palyginimais. Jis pasakoja istoriją apie turtuolį, kurčią vargšo Lozoriaus šauksmui, ir Dievo teismą, nukreipdamas fariziejus į Raštus, kuriuos jie gerai pažįsta. Šis Jėzaus palyginimas yra kvietimas akeisti žvilgsnį ir gyvenimą. „Kas turi ausis klausyti – teklauso!“ (Lk 8, 8). Viešpatie, padaryk, kad Tave išgirsčiau.
Antradienis 24 d.
Atverti ausis
Vargšas Lozorius guli prie turtuolio, apakusio nuo savo prabangaus gyvenimo būdo, vartų. Per daug kapitalo, turtų, rūpesčio dėl materialinių dalykų, nukreipia žvilgsnį nuo to, kuris šaukiasi pagalbos... Galva ir širdis pripildyta tūkstančiu dalykų ir antrarūšių rūpesčių, kaip išsaugoti gyvenimo gerovę. Viešpatie, Tavęs prašau malonės, kad išlaisvintum nuo to, kas kliudo žvelgti į silpnesnius. Atverk man akis!
Trečiadienis 25 d.
Dabarties svarba
Amžinybė prasideda šiandien. Kol atmetama meilė ir neatsiveriama kitam, tai mane atskiria nuo Dievo, o kiekvienas meilės veiksmas visiems laikams įrašo į Sandoros, kuriamos su Juo, istoriją. Mano gestai ir žodžiai svarbūs čia ir dabar! Viešpatie, Tavęs prašau malonės, kad tarnaučiau Tau, tapdamas artimas toms ir tiems, kuriuos sutiksiu šiandien.
Ketvirtadienis 26 d.
Viltis
Vargšas Lozorius po nelaimingo gyvenimo patiria amžiną laimę. „Palaiminti liūdintys: jie bus paguosti“ (Mt 5, 4), – sako Jėzus viename palaiminime. Tai mane drąsina sudėti savo tikėjimą tik į vieną Dievą. Jis gydo, Jis pakelia, Jis perkeičia mano silpną egzistenciją, Jis mane gelbsti nuo blogio ir mirties. Viešpatie, sustiprink many amžinojo gyvenimo, kurį pažadi, viltį. Leisk, kad mano tikėjimas Tavimi augtų!
Penktadienis 27 d.
Mozė ir pranašai
Senajame Testamente Dievas savo Sandoros su Izraeliu planą apreiškė per Mozę ir pranašus, su jėga atskleisdamas nuodėmes ir be paliovos atnaujindamas meilės pažadą savo tautai. Naujojoje Sandoroje per Jėzų ir per savo krikštą priklausau šiai tautai. Ir man duotas šis meilės pažadas. „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą“ (Lk 14, 9), – sako Jėzus. Per Jį man viskas duota, kad galėčiau pažinti Dievą, Jį šlovinti ir mylėti kitus. Viešpatie, leisk man įeiti į begalinę savo Tėvo paslaptį!
Šeštadienis 28 d.
Jo klausydamiesi!
Dievo Žodis yra svarbiausias maistas mano gyvenimui. Neturiu nieko kito daugiau laukti, kad tikėčiau žmogaus Sūnumi ir Jo išgelbėjimu. Jo klausysiuosi, medituosiu Žodį kiekvieną dieną, ieškodamas sau naudos, kad užtektų gyventi šiuo Žodžiu, kad augtų mano tikėjimas ir atsiversčiau!
Jį skelbsiu, kad būtų išgirstas ir stiprintų mano viltį! Viešpatie, leisk, kad Raštus labiau vidumi pažinčiau!
Sekmadienis 29 d.
Žingsnis tikėjimo link
Kurti ir akli Jėzaus žinios naujumui, fariziejai kviečiami į dvigubą atsivertimą: viena vertus, turi palikti savo įsitikinimus ir žengti žingsnį link tikėjimo Kristumi, atėjusiu vykdyti Įstatymo; kita vertus, turi rimtai žiūrėti į Dievo teisimą, skelbtą Mozės ir pranašų. „Tik tvirtai tikėdami, tvirtai
stovėsite!“ (Iz 7, 9)… Išdrįskime tikėti, šis pasitikėjimo ir meilės santykis su Dievu veda į paslapties suvokimą! Dievo teisingumo paslaptį Jėzus atskleidžia: žmogaus Sūnus iškelia pasaulio nuodėmes, Jis gelbsti, nusidėjėlį išteisina ir pašventina kryžiumi. Viešpatie, suteik man malonės visada savo laisvę kreipti į gyvenimą, kurį mums duodi, ir sutelkti dėmesį į pažeidžiamesnį!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)
