Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugsėjo 29 d. pirmadienio iki
spalio 5 d. sekmadienio, 2025
►link XXVII eilinio sekmadienio, C
Kaip baigti maldą
Maldos pabaigoje šventasis Ignacas siūlo kalbėtis su Dievu, „kaip draugas kalbasi su draugu arba tarnas su šeimininku. Kartais prašome kokios nors malonės, kartais atsiprašome už kokį nors blogą veiksmą, kartais įtraukiame į savo asmeninius reikalus ir prašome patarimo“.
Namie
Surinkime draugus ir kartu studijuokime Bibliją, skaitykime knygas, kurios šiandien ją padeda suprasti, susiburkime į grupę ir dalykimės Biblija parapijoje ar Bažnyčios judėjime, garsiai skaitykime Evangeliją šeimoje – pavyzdžiui, šventojo Morkaus, – po truputį ją visą perskaitykime...
Netrūksta priemonių, padedančių klausytis Žodžio, nagrinėti ją drauge su kitais žmonėmis. Nesistenkime daug sužinoti, jei vieni kitiems padedame klausytis žodžio, tai stiprina kiekvieno asmeninį ryšį su Viešpačiu, palengvina pokalbį su Juo. Akivaizdu, Link sekmadienio yra šių įrankių,
padedančių mokytis klausytis Žodžio, dalis!
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad mes, skirtingų religinių tradicijų tikintieji,
bendradarbiautume gindami ir užtikrindami taiką,
teisingumą ir žmonių brolybę.
„Esame nenaudingi tarnai“
Jn 17, 10
Štai Evangelija, kuri meta iššūkį mūsų puikybei. „Esame nenaudingi tarnai.“ To klausytis nelengva mums, kurie mėgstame, kad mums tarnautų, kad būtume vertinami už tai, ką darome. Mums, kurie vengiame ką nors daryti, sau sakydami: „tai ne man“, „tai jis galėtų man padėti“, „visą dieną
dirbau, turiu teisę ilsėtis“... Trumpai tariant, visi šie maži vidiniai priekaištai mums neleidžia nuolankiai tarnauti. Vienintelė mūsų laimė turi būti daryti, gerai daryti tai, ko iš mūsų prašoma, nesiekiant jokios naudos, o dar geriau – besišypsant! Likite paprasti, nenaudingi, savo tarnystę
vertinkite labiau už save, labiau už savo „asmeninę garbę“. Tada būsite laimingi, sako mums Jėzus. Graži šios savaitės programa: atlikti savo pareigas, nei daugiau, nei mažiau.
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė
Anuo metu apaštalai prašė Viešpatį: „Sustiprink mūsų tikėjimą!“ O Viešpats atsakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: ‘Išsirauk ir pasisodink jūroje’, – tai jis paklausytų jūsų. Kas iš jūsų, turėdamas samdinį artoją ar piemenį, jam grįžus iš lauko sako: „Tuojau sėsk prie stalo“? Argi nesako: „Prirenk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kolei aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi...“? Argi samdiniui dėkojama, kad jis atliko, kas jam liepta? Taip ir jūs, atlikę visa, kas buvo pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi tarnai. Padarėme, ką turėjome padaryti’.“
Pirmadienis 29 d.
Visiškai pasitikint
Šiandien Bažnyčia švenčia arkangelus Mykolą, Gabrielių ir Rafaelį, privilegijuotus Viešpaties pasiuntinius, kurie apreiškia Jo planus ir vykdo Jo įsakymus. Jų buvimas nematomas, jais gali pasikliauti kiekvienas krikščionis, norėdamas atsigręžti į Dievą, Jį kontempliuoti ir Jį atpažinti. Leisiu angelo Gabrieliaus žodžiams aidėti manyje: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą“ (Lk 1, 30). Prašysiu Viešpaties malonės, kad gyvenčiau šiuo visišku ir absoliučiu pasitikėjimu. Kaip ir Apaštalai, prašysiu Viešpaties sustiprinti mano tikėjimą, kad gyvenčiau šiuo visišku ir absoliučiu pasitikėjimu.
Antradienis 30 d.
Nerimaujant
Iš savo mokinių Jėzus išsirinko dvylika, kuriuos pavadino Apaštalais. Nenuilstamai mokė juos, norėdamas siųsti nešti Jo išganymo žinią. Jie suvokė, kokia šios žinios apimtis ir kiek daug reikalauja. Tačiau kaip jie galėtų pateisinti šį lūkestį, turėdami silpną tikėjimą? Įsiliesiu į jų draugiją
ir leisiu, kad mane paliestų jų rūpesčiai ir abejonės. Mąstysiu apie visus, kurie vykdo misiją. Patikėsiu juos Viešpačiui, prašysiu jiems drąsos ir atkaklumo.
Trečiadienis 1 d.
Mažasis kelelis
Šią dieną Bažnyčia prisimena Kūdikėlio Jėzaus Teresę, žinomą dėl „mažojo savo kelelio“. Tikėjimo naktį ji atrado būdą, kaip gyventi bendrystėje su Dievu – mylėti savo mažumą ir neturtą, aukotis Tėvo gailestingumui. Kartais galiu išgyventi dykumos laikotarpius, apleisti savo santykį su Viešpačiu ar net prarasti maldos skonį. Tačiau galiu semtis įkvėpimo iš Teresės ir tiesiog sakyti: „Aukoju save, Viešpatie, gailestingajai Tavo meilei.“
Ketvirtadienis 2 d.
Jėzaus netikėtumas
Jėzaus atsakas į apaštalų prašymą stulbinantis. Tarsi vien tikėjimo, paprasto įsakymo, pakaktų išrauti medį su šaknimis ir pasodinti jūroje. Ar Jėzus šitaip tyčiojasi iš savo draugų? Argi Jis nekviečia jų veikti, pažadėdamas, kad jų darbas nebus veltui? „Prašykite, ir jums bus duota;
ieškokite, ir rasite; belskite, ir bus jums atidaryta“ (Mt 7, 7). Visa širdimi dėkosiu Dievui už Jo ištikimą, mylintį ir paslaugų buvimą kiekvieną mano gyvenimo akimirką.
Penktadienis 3 d.
Gyvenimo pažadas
Mato evangelijoje (13, 31–32) Jėzus lygina Dangaus karalystę su garstyčios grūdeliu, kaip ir čia, kur iš tikrųjų tą Jis kalba su tikėjimu. Garstyčios grūdelis yra vieno milimetro skersmens. Jis mažas, viena mažiausių sėklų planetoje, tačiau, pasėtas į žemę, išauga į gražų augalą. Jame slypi gyvybės
galia. Šiomis pirmosiomis rudens dienomis žavėsiuosi mane supančia kūrinija. Viešpatie, kokie gražūs Tavo kūriniai!
Šeštadienis 4 d.
Būti tarnu
Tarnas neturi laisvės pasirinkti, kuriems įsakymams paklusti, ir nesitiki iš savo šeimininko pripažinimo už tai, kad gerai atliko savo darbą. Tokia tvarka. Šie Jėzaus žodžiai, skirti mokiniams, kviečiantys tarnauti nuolankiai, gali atrodyti iš tikrųjų kieti. Skirsiu laiko, kad širdies gelmėje
apžvelgčiau, kaip tarnauju. Ką tarnystė reiškia man? Prašysiu Viešpaties atleidimo dėl savo nesėkmių atliekant šią tarnystę be atlygio.
Sekmadienis 5 d.
Mūsų kaip krikščionių pašaukimas
Mes, tikintieji, kurie norime sekti Kristumi, esame kviečiami būti nenaudingi tarnai. To mus moko pats Jėzus. „O aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja“ (Lk 22, 27). Instinktyviai galėtume sušukti: „Koks reiklumas!“ Tačiau Jėzus mums atsako: „Kalbama apie tikėjimą!“ Jei su tikėjimu įsivaizduosime šį tarnystės gyvenimą, mūsų nesustabdys nei jėgų stokos baimė, nei Tėvo mums patikėtos užduoties dydis, kartais atrodantis net per didelis. Viešpatie, pagilink mūsų troškimą vykdyti Tavo valią didesnei Tavo, o ne mūsų garbei!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
