Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo spalio 6 d. pirmadienio iki
spalio 12 d. sekmadienio, 2025
►link XXVIII eilinio sekmadienio, C
Kaip baigti maldą
Maldos pabaigoje šventasis Ignacas siūlo kalbėtis su Dievu, „kaip draugas kalbasi su draugu arba tarnas su šeimininku. Kartais prašome kokios nors malonės, kartais atsiprašome už kokį nors blogą veiksmą, kartais įtraukiame į savo asmeninius reikalus ir prašome patarimo“.
Namie
Surinkime draugus ir kartu studijuokime Bibliją, skaitykime knygas, kurios šiandien ją padeda suprasti, susiburkime į grupę ir dalykimės Biblija parapijoje ar Bažnyčios judėjime, garsiai skaitykime Evangeliją šeimoje – pavyzdžiui, šventojo Morkaus, – po truputį ją visą perskaitykime...
Netrūksta priemonių, padedančių klausytis Žodžio, nagrinėti ją drauge su kitais žmonėmis. Nesistenkime daug sužinoti, jei vieni kitiems padedame klausytis žodžio, tai stiprina kiekvieno asmeninį ryšį su Viešpačiu, palengvina pokalbį su Juo. Akivaizdu, Link sekmadienio yra šių įrankių,
padedančių mokytis klausytis Žodžio, dalis!
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad mes, skirtingų religinių tradicijų tikintieji,
bendradarbiautume gindami ir užtikrindami taiką,
teisingumą ir žmonių brolybę.
„Tik šitas svetimtautis“
Jn 17, 18
Svetimtaučių, o ypač migrantų, vieta Europos visuomenėse ir toliau aktuali. Ši tema tapo tokia prieštaringa, kad sunku ją ramiai aptarti su šeima ar draugais. Jėzaus laikais šalyje gyveno arba per ją keliavo daug svetimtaučių. Jis pats, būdamas vaikas, turėjo bėgti į užsienį, į Egiptą, iškilus pavojui Jo gyvybei. Dešimties raupsais sergančių žmonių išgydymo istorijoje tik vienas, patyręs išgijimą, parodo dėkingumą. Staigmena: tai svetimtautis. Jis grįžo atgal, norėdamas atiduoti Dievui šlovę, ir parpuolė
Jėzui po kojų. Tačiau pats nuostabiausias dalykas dar priešakyje. Jėzus pripažins šio žmogaus tikėjimą. Svetimtautis ne tik išgydomas, jis išgelbėjamas dėl tikėjimo, kurį rodo jo veiksmai. Kokia aktuali pamoka šiandien visiems tikintiesiems!
Thierry Lamboley, jėzuitas
Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!“ Ir tarė jam: „Kelkis, eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“
Pirmadienis 6 d.
Keliaujant
Jėzus dažnai rodomas kelyje, nes trokšta susitikti su savo amžininkais. O kelionė į Jeruzalę liudija, kaip drąsiai Jis sutinka gundymus, o tai Jį nuves į Kančią. Jis nebijo peržengti geografinių ir religinių sienų, egzistuojančių, pavyzdžiui, tarp galilėjiečių, samariečių ir žydų. O kokius socialinius ir religinius skirtumus Jis kviečia savo ruožtu mane išgyventi? Kas tie samariečiai, šiandien nemylimi, kuriuos galiu sutikti? Viešpatie, padėk man jų nevengti.
Antradienis 7 d.
Atstumas ar kontaktas?
Dešimt raupsuotųjų – dešimt daug! – nori pamatyti Jėzų. Tačiau jie gerbia įstatymus, reikalaujančius laikytis atstumo, norint išvengti užkrėtimo. Lukas 5 skyriuje mums pasakoja apie kitą raupsuotąjį, kuris priėjo prie Jėzaus. Abiem atvejais Jėzus pasirenka elgtis kaip jo pašnekovai: 5 skyriuje Jis paliečia raupsuotąjį ir pats atsiduria už įstatymo ribų, o sutikęs dešimt išlaiko atstumą. Jam svarbus tik santykis, kad ir koks jis būtų! O kaip aš elgiuosi su Jėzumi? Artinuosi ar laikausi atstumo? Viešpatie, dėkui, kad priimi mane tokį, koks esu.
Trečiadienis 8 d.
Jėzaus Vardas
Šie raupsuotieji pirmieji vadino Jėzų vardu! Luko evangelijoje prireikė 17 skyrių, kad žmonės, o ne netyrosios dvasios, pavadintų Jėzų šiuo gražiu vardu, kuris reiškia: „Dievas gelbsti“! Po šių raupsuotųjų istorijoje seks aklas žmogus, vardu Bartimiejus, paskui – gerasis plėšikas ant kryžiaus... Ar galiu sekti jų pėdomis ir savo ruožtu sušukti: „Jėzau, pasigailėk manęs“? Nuo ko man dabar reikia būti išgelbėtam?
Ketvirtadienis 9 d.
Beeidami jie pasveiko
Raupsuotieji nebuvo išgydyti, kai kalbėjosi su Jėzumi. Jie bus išgydyti kiek vėliau kelyje, eidami pas kunigą, kaip Jėzus jiems įsakė. Šis išgydymas kelyje garantuoja laisvę, dėl kurios kiekvienas žmogus gali pradėti „naują gyvenimą“ taip, kaip nori. Jėzus kaip visada toks! Tokią laisvę Jis duoda ir mums. Jis gydo ne tam, kad sustiprintų savo spindesį, o tam, kad padėtų mums augti. Viešpatie, padėk man vertinti laisvę, kurią nori man dovanoti.
Penktadienis 10 d.
Samariečio pavyzdys
Dešimt beeidami suvokia, kad yra išgydyti, bet tik vienas nusprendžia grįžti ir išreikšti dėkingumą. Tai, kad tai samarietis, nėra nereikšminga. Samariečiai iš tiesų buvo pripažinti „negrynais“ tikinčiaisiais, negerbiančiais įstatymo nuostatų. Šiam samariečiui svarbiau buvo ne bėgti, kad jo išgijimas būtų pripažintas, o pulti Jėzui po kojomis. Ar atpažįstu save iš šio pasirinkimo? Ar man būtų sunku elgtis, kaip jis pasielgė, ar jaučiuosi artimesnis kitiems devyniems, kurie vis dėlto paklūsta Jėzui? Viešpatie, padėk man suvokti, ką turiu daryti!
Šeštadienis 11 d.
Šlovinimas stipresnis už įstatymą!
Jėzus nustemba matydamas, kad sugrįžo tik vienas... Tačiau kiti vykdė Jo nurodymus ir pakluso visuomenės įstatymui, kuris leis jiems vėl susitikti su tais, kuriuos myli. Jėzus iš tikrųjų nori pabrėžti du dalykus: išgijimas yra kai ko didesnio ženklas, o dėkingumas didesnis už paklusnumą įstatymui. Juk tik Dievo šlovinimas už nuostabius Jo darbus ir pasitikėjimas Jėzumi iš tiesų prikelia ir iki galo išgelbėja. Viešpatie, duok man stiprybės Tave garbinti ir Tavimi tikėti!
Sekmadienis 12 d.
Eucharistija
Samarietis išgyvena savotišką Eucharistiją anksčiau laiko, tai žodis, reiškiantis „dėkoti“. Šioje scenoje žmogus išgyvena tai, ką esame kviečiami išgyventi kiekvieną sekmadienį, švęsdami šv. Mišias. Pirmiausia jis maldauja atleidimo: – „Jėzau, pasigailėk.“ Paskui jis atiduoda Dievui šlovę („Gloria“) ir galiausiai klausosi Jėzaus ir Jo žodžio. Tačiau tuo viskas nesibaigia. Šiam samariečiui Kristus skelbia prikėlimą ir jį siunčia: „Kelkis, eik: tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Kiekvienam iš mūsų tai pažadas ir
siuntimas. Juk siūlomas išgydymas be išlygų, o išganymas – visiems. Tai gera žinia, kuria turime dalytis dosniai ir su tikėjimu.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
