Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo rugsėjo 8 d. pirmadienio iki
rugsėjo 14d. sekmadienio, 2025
►link ŠVENTOJO KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMO, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad šv. Pranciškaus įkvėpti galėtume patirti savo
ir visų Dievo mylimų bei meilės ir pagarbos vertų kūrinių
tarpusavio priklausomybę.
„Dievas taip pamilo pasaulį…“
Jn 3, 16
Kaip šią Šventojo Kryžiaus Išaukštinimo šventę neprisiminti Salvadoro Dalí paveikslo „Šv. Kryžiaus Jono kryžius“? Jame matome didžiulį medinį kryžių, iškilusį virš pasaulio, ir Kristų, pakeltą nuo žemės, bet palinkusį į ją. Šis paveikslas byloja apie Dievo meilę pasauliui per Jo Sūnaus atėjimą į
mūsų tarpą. Taip, „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“. Per savo mirtį Jis mus veda į gyvenimą. Ir šis perėjimas šiandien skirtas kiekvienam iš mūsų. Pripažinkime, šis slėpinys didis, niekada iki galo jo neatskleisime. Norėdami suvokti kryžiaus vaisingumą, turime leistis jo apimami. Sekmadienį per Mišias ypatingą dėmesį skirkime ženklui, kurį padarysime ant savo kūno, norėdami stoti į Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios akivaizdą.
Anne-Marie Aitken
Jėzus pasakė Nikodemui: „Niekas nebuvo pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus. Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas“.
Pirmadienis 8 d.
Dangiškoji šlovė, įsišaknijusi žemėje
Norint pasirengti sekmadienį švęsti Šlovingąjį Kryžių, nieko nėra tinkamesnio, kaip pakelti akis į dangų, tuoj jas nuleisti į žemę, o paskui šį judesį vėl pakartoti: vėl pakelti į dangų, tarsi į dangų jau žengtume. Šis judėjimas tarp dangaus ir žemės ypatingu būdu atsiskleidė Marijoje, kurios gimimą šiandien minime. Prašykime Marijos užtarimo – ji lydės savo Sūnų iki pat kryžiaus. Šiandien melsiuosi ramiai padarydamas kryžiaus ženklą ant savo kūno ir tyliai kartodamas Jėzaus žodžius: „Niekas nebuvo pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus.“
Antradienis 9 d.
Iškeltas
Jėzus kalba apie varinį žaltį, kurį Mozė iškėlė aukštyn virš žemės. Jis gydydavo tuos, kurie, įgelti tikrų gyvačių, pakeldavo į jį akis. Nuoroda į kryžių čia akivaizdi: žvilgsnis į Žmogaus kūną, prikaltą prie medžio, gydo kiekvieną žmogų, nuo pradžių sužeistą Pradžios knygos gyvatės. Visi buvome įgelti. Visi būsime išgelbėti. Melsiuosi pakeldamas akis į kryžių – savo namuose, bažnyčioje. Ir pažymėsiu kryžiaus ženklu savo nuodėmės sužeistą kūną.
Trečiadienis 10 d.
Taip pamilo
Kryžius, dar prieš tapdamas šlovingas, visų pirma buvo žudikiško žmonių beprotiškumo ženklas. Tai kankinimo ir mirties įrankis. Mums, pakrikštytiesiems, kryžius yra ir kitos beprotybės ženklas – dar didesnės beprotybės, Dievo beprotybės, Dievo, kuris taip myli pasaulį, Dievo, kuris myli jį iki to, kas nežmoniška. Tas „taip pamilo“ yra meilės beprotybė, išryškėjanti ant kryžiaus. Šiandien prisiminsiu Dievą, kuris taip pamilo pasaulį, darydamasis platų kryžiaus ženklą – kaip palaiminimo ženklą – virš mane supančio pasaulio.
Ketvirtadienis 11 d.
Atiduoti, kas unikalu
Dievui meilė yra ne tik jausmas, tai veiksmas, gestas, elgesys, nuostata: atiduoti, kas brangiausia, unikalu, nepakartojama. Jis juk atidavė savo Sūnų. Melsiuosi išskėtęs rankas, delnus nukreipęs į dangų. Tai laikysena žmogaus, kuris atiduoda, atsisako to, ką turi ir kas yra. Minutėlei sustojęs,
galiu padaryti kryžiaus ženklą ant savo kūno.
Penktadienis 12 d.
Ne tam, kad pasmerktų
„Kas aš toks, kad teisčiau?“ – viena iš popiežiaus Pranciškaus ištarčių, dar ilgai skambėsianti mūsų ausyse. Jėzus primena, kas akivaizdu, bet per dažnai pamirštama, jog Tėvas nesiuntė savo Sūnaus Jėzaus, kad Jis pasaulį pasmerktų. Kiek kartų dar teks tą pakartoti? „Ne tam, kad pasmerktų“, o kad išgelbėtų. Štai kodėl Dievas taip myli pasaulį, myli jį be galo: ne tam, kad pasmerktų, o kad išgelbėtų. Apmąstysiu šį paradoksą: kryžius – gėdingas Jėzaus mirties nuosprendžio ženklas – tampa pasaulio išlaisvinimo ženklu. Ramiai kryžiaus ženklu pažymėsiu savo kaktą, lūpas, širdį.
Šeštadienis 13 d.
Ne tam, kad pražūtų
Tikėjimas Jėzumi, kuris mirė ant kryžiaus ir prisikėlė iš numirusių, padeda nepražūti gyvenime. Kryžius rodo kelią į amžinąjį gyvenimą. Dienos pradžioje, dar prieš apsiaudamas batus, pažymėsiu kryžiaus ženklu kiekvieną savo pėdą. Tada melsdamasis eisiu ir kartosiu: „Seksiu Tavimi, Jėzau, rodyk man kelią.“
Sekmadienis 14 d.
Kryžiaus išaukštinimas
Kokia šiandien šventė! Kryžiaus išaukštinimas mus kreipia į tai, kas esmingiausia krikščioniškame tikėjime: į Jėzaus Prisikėlimą ir į būsimą mūsų pačių prisikėlimą. Šį sekmadienį iš naujo atraskime kryžiaus ženklo vaisingumą, slypintį mūsų tradicijose, kurios šiandien jau kiek primirštos.
Pavyzdžiui: prie stalo pažymėkim duoną kryžiumi prieš ją laužydami, nueikime kryžiaus kelią bažnyčioje, stebėkime misijų kryžius prie kelių sankryžų ar kaimų aikštėse, pasikabindami šlovingąjį kryžių namie... O dar padarykime kryžiaus ženklą kiekvienų Mišių pradžioje. Tai dar vienas būdas tarti: Šlovė Dievui.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
