Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo gruodžio 22 d. pirmadienio iki
gruodžio 28 d. sekmadienio, 2025
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose,
ypač Artimuosiuose Rytuose,taptų taikos,
susitaikymo ir vilties sėklomis.
„Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą“
Mt 2, 13
Kalėdos! Pažvelkime į šį vaiką, suvystytą vystyklais, Marijos ir Juozapo akimis. Jo gyvenimas nebus lengvas. Nuo ankstyvos vaikystės jie priversti bėgti kuo toliau nuo karaliaus Erodo, kuris nori nužudyti vaiką. Kryžius jau virš ėdžių. Čia kyla visokie jausmai: džiaugsmas, liūdesys, baimė, pyktis...
Šventas mūsų žmogiškumas, ir būtent žmogiškumą Dievas per Jėzų pasirinko išgyventi. Mūsų gyvenime nuolat susipynę laimė ir liūdesys, džiaugsmas ir liūdesys, gyvenimas ir mirtis... Pasirinkdama tremties kelią, kad išgelbėtų savo gyvybę, ir grįždami į Egiptą kaip kitas Juozapas prieš šimtmečius, Šventoji Šeima pasineria į daugelio žmonių, gyvenančių už savo šalies ribų, toli nuo savo artimųjų, patirtį. „Pas savuosius atėjo, o savieji Jo nepriėmė“ (Jn 1, 11) Rūpinkimės trapiu savo gyvenimu, kitų, artimų ir tolimų, gyvenimu ir nepamirškime, kad Dievas keliauja šalia mūsų.
Manuel Grandin, jėzuitas
Išminčiams iškeliavus, štai pasirodo Juozapui sapne Viešpaties angelas ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą. Pasilik ten, kol tau pasakysiu, nes Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti.“ Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis
prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų. Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodo per sapną Juozapui Egipte ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir keliauk į Izraelio kraštą, nes jau mirė tie, kurie tykojo kūdikio
gyvybės.“ Tuomet Juozapas atsikėlė, pasiėmė kūdikį ir motiną ir pargrįžo į Izraelio žemę. Išgirdęs, jog Archelajas valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų pranašų žodžiai: Jį vadins Nazarėnu.
Pirmadienis 22 d.
Bėgti
Šiame tekste aprašomas laikas „Išminčiams iškeliavus“, iškart po Kalėdų džiaugsmo, kai Išminčiai atpažįsta Jėzų. Tačiau palengvėjimo ir džiūgavimo laikotarpis trunka neilgai. Jėzaus gyvybei jau ima grėsti pavojus, ir jie turi skubiai palikti šalį: „Kelkis, imk kūdikį su Jo motina ir bėk.“ Galiu rasti paralelių tarp Šventosios Šeimos pabėgimo ir migrantų situacijos daugelyje pasaulio šalių. Pasistengsiu suvokti, koks didelis šių šeimų, priverstų bėgti į tremtį, kad išgelbėtų savo gyvybę, sielvartas. Patikėsiu jas Dievui.
Antradienis 23 d.
Juozapas
Juozapas neištaria nė žodžio. Jis net neklausia „kaip tai įvyks?“, kaip klausė Marija per Apreiškimą. Jis nesiskundžia kaip kiti Biblijos veikėjai. Gresiant pavojui jis klauso ir paklūsta. Frazių ritmas ir paralelizmas pabrėžia, kad jis tris kartus įvykdo Dievo įsakymus. Tačiau jis nėra vien vykdytojas, jis išnagrinėja situaciją ir suvokia naują pavojų, kurį kelia Erodo sūnus. Tada Dievas sapne įspėja jį verčiau grįžti į Galilėją. Ką tai man kalba apie Juozapo apmąstymus, jo laisvę? Į ką įsiklausyti Dievas mane kviečia, kai patiriu gyvenimo sunkumus?
Trečiadienis 24 d.
Štai naktis…
Ši diena nukreipta į džiugią Kalėdų naktį. Kiek giesmių išliko atmintyje, susijusių su šia akimirka, kuri ir intymi, ir šeimyniška? Prisiminkime šią Didier Rimaud giesmę: „Štai naktis, palaiminta naktis Palestinoje, nieko nėra, tik Kūdikis, tik dieviškojo gyvenimo Kūdikis. Priimdamas žmogaus kūną, Dievas visas mūsų dykumas pavertė nemirtingų versmių šalimi...“ Taip, naktį nutinka daug dalykų! Kaip rašo šiuolaikinė rašytoja ir dvasinė ligoninės asistentė Marie-Laure Choplin: „Mūsų naktys yra tikrosios mūsų iškeliavimo vietos; būtent ten prasideda mūsų keliai gilyn, didžiosios kelionės, kai mūsų gyvenime užgęsta šviesa.“ Šiandien pasistengsiu sulėtėti ir sustoti, kad pasirengčiau šiai šventai nakčiai.
Ketvirtadienis 25 d.
Kiekvienam sava vieta
Kalėdos! Skirsiu laiko priešais prakartėlę namie ar bažnyčioje stebėti įvairių personažų laikyseną. Ak, Juozapas! Kokį vaidmenį jis atlieka? Apmąstymuose jis tylus ir diskretiškas, o kartu ir atsakingas, aktyvus bei veikiantis. Prašysiu jo, kad įkvėptų mane. O kaip Marija su pirmagimiu ant
rankų? Kokios mintys sukasi jai galvoje? Ar leisiu, kaip ji leido, kad mane augintų šios dienos susitikimai ir žodžiai? Galiausiai, kontempliuosiu Jėzų ir patikėsiu Jam savo planus, savo šeimą ir savo širdį.
Penktadienis 26 d.
Pasitikintys žmonės
Liturgija mums leidžia keliauti laiku: dabar esame Bažnyčios pradžioje. Ir štai priešais mus dar viena nepaprasta vyro figūra iš Naujojo Testamento: Steponas! Nors iš Juozapo negirdime nė žodžio, Steponas su juo kalbasi dažnai, o tai galiausiai nuveda prie situacijos pablogėjimo ir mirties.
Kiekvienas savaip – Juozapas ir Steponas – pasitiki Dievu ir atiduoda savo gyvenimą į Jo rankas. Kaip bendra jų nuostata įkvepia mano žodžius ir veiksmus? Prašysiu Viešpaties, kad palaikytų ir sustiprintų.
Šeštadienis 27 d.
Artimas Jėzaus bičiulis
Po Stepono liturgija kviečia mus apmąstyti dar vieną vyro figūrą: evangelistą Joną! Kaip žinome, jis buvo Jėzaus „vidinio rato“ narys ir vienintelis mokinys, išbuvęs kryžiaus papėdėje. Kristus jį ir jo brolį Jokūbą buvo praminęs „Boanerges“ („Griaustinio sūnumis“), nes jiems tikrai netrūko charakterio! Biblijoje griaustinis dažnai siejamas su galia, o kartais ir su šlove. Tokios malonės per Kalėdas galime Viešpaties prašyti sau ir kaip dovanos savo artimiesiems bei tiems, kuriuos sutinkame.
Sekmadienis 28 d.
Kelyje
Daugybe būdų vaizduojamas bėgimas į Egiptą. Nuo Chuano Borgonos XVI amžiuje iki Arkabo, tarp jų – Rembranto. Marija dažnai vaizduojama labai rami, o Juozapas gali atrodyti labai budrus. Be šių dažnai idealizuojamų vaizdinių, pabandykime įsivaizduoti visą vidinę sumaištį ir sukrėtimą, kurį jie patyrė. Be pavaizduotų veidų, įsigilinkime ir į pavojus, kuriuos jie patyrė, nerimą, kurį jautė, judėjimą į nežinomybę ir nuolankumą. Kas nutiko Egipte? Kaip jie buvo sutikti? Šią Šventosios Šeimos dieną patikėkime Viešpačiui visas šeimas, kurios yra kelyje. Patikėkime Viešpačiui... ir savo šeimas, nes Kalėdos gali būti džiaugsmo metas, tačiau jos gali būti pagiežos ir nesutarimų metas. Viešpatie, leisk mums įeiti į Tavo džiaugsmą ir Tavo ramybę net ir išgyvenant netikrumą bei kovojant kovas!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)
