Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo rugsėjo 1 d. pirmadienio iki

rugsėjo 7 d. sekmadienio, 2025

 

 

►link XXIII eilinio sekmadienio, C

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Leonu XIV.

 

Melskimės,

kad šv. Pranciškaus įkvėpti galėtume patirti savo

ir visų Dievo mylimų bei meilės ir pagarbos vertų kūrinių

tarpusavio priklausomybę.

 

 

 

„Kas iš jūsų… pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų“

 

                                                                  Lk 14, 28 

   

 

Sekmadienio Evangelija įgauna mokslo metų pradžios atspalvį! Jėzus kreipiasi į mus kaip mokytojas. Jo mokymas paprastas, bet jo taikymas subtilesnis. „Pradžioje atsisėsk“ – tokia kiekvieno ugdymo veiksmo pradžia. Mokiniai įėję į klasę atsisėda, įsitaiso suole, išsiima daiktus ir aprimsta, nustoja blaškytis... paprasčiausiai! O pakvietęs atsisėsti, Jėzus patikslina: „skaičiuok“. Keista, ar ne? Tačiau pirmiausia kalbama ne apie matematiką, o apie mokymąsi sužadinti savo intelektą, aktyvuoti žmogiškąjį savo protą, šią nuostabią Dievo dovaną, leidžiančią mums veikti laisvai, veikiant Jo malonei, o ne impulsyviai, pasiduodant užgaidai. Kokia graži ugdymo programa! Įstokime į Jėzaus ir Jo Evangelijos mokyklą; ir laimingų naujųjų mokslo metų visiems, ypač mažiausiems!

 

Manuel Grandin, jėzuitas

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Luką
(Lk 14, 25–33)

 


Anuo metu kartu su Jėzumi ėjo gausios minios. Atsigręžęs jis tarė žmonėms: „Jei kas ateina pas mane ir nelaiko neapykantoje savo tėvo, motinos, žmonos, vaikų, brolių, seserų ir net savo gyvybės, – negali būti mano mokinys. Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti. Kad kartais, padėjus pamatą ir nebaigus, žmonės matydami nesišaipytų iš jo ir nesakytų: ‘Šitas žmogus pradėjo statyti ir neįstengia baigti.’ Arba koks karalius, traukdamas į karą su kitu karaliumi, pirmiau atsisėdęs nesvarsto, ar, turėdamas dešimt tūkstančių kareivių, pajėgs stoti į kovą su tuo, kuris atsiveda dvidešimt tūkstančių?! Jei ne, tai, anam dar toli esant, siunčia pasiuntinius tartis dėl taikos. Taip pat kiekvienas iš jūsų, kuris neatsižada visos savo nuosavybės, negali būti mano mokinys.“ 

 

 

 

Pirmadienis 1 d.

 

 

Teikti pirmenybę

 

 

Jėzus kreipiasi į minias, keliaujančias kartu su Juo. Tai, ką Jis sako, gali jas nustebinti, netgi išgąsdinti, nes Jo žodžiai tokie radikalūs. Jis tarsi reliatyvizuoja šeimos santykius ir meilę gyvenimui, o kartais nurodo mylėti savo artimą kaip save patį. Tačiau atkreipkite dėmesį, visada pirmenybę

Jėzus teikia Dievui. Pirmenybės teikimas Jam nereiškia nemylėti savo šeimos, tik svarbu sukurti hierarchiją. Viešpatie Jėzau, pašalink iš manęs bet kokią baimę ir atverk mano širdį Tavo kvietimo radikalumui pirmenybę teikti Tau.

 

 

 

Antradienis 2 d.

 

 

Nešti savo kryžių

 

 

Kiekvieno gyvenime yra džiaugsmo ir liūdesio, kančios akimirkų. Tai neišvengiama, net jei pastarųjų ir neieškome! Jėzus neprašo mūsų nešti Jo kryžiaus, bet savo, kuris visiškai kitoks. Nešti nereiškia nei kentėti, nei leisti naštai mus prislėgti. Kelyje galime rasti broliškos pagalbos, kuri leidžia mums ištverti sunkumus ir palengvina naštą. Šiandien ypač mąstysiu apie žmones, kurie neša sunkų kryžių, ir pasistengsiu priartėti prie jų. Viešpatie Jėzau, patikiu juos Tau.

 

 

 

Trečiadienis 3 d.

 

 

Eiti

 

 

Svarbiausia ne tiek kryžius, kiek ėjimas, – sako mums Jėzus. Ėjimas reiškia, kad atsistojame, judame. Iš tiesų gyvenimas pereina per mus tiek, kiek mes per jį pereiname. Evangelijose Jėzus dažnai kviečia sutiktus žmones atsikelti ir eiti. Šiame kelyje Jis eina priešais mus. Jis rodo kelią, mes einame paskui Jį. Esame ne vieni, solidarizuojamės su tais, kurie leidžiasi į kelionę. Viešpatie Jėzau, padėk man šiandien žengti dar vieną žingsnį, einant už Tavęs ir nesigręžiojant.

 

 

 

Ketvirtadienis 4 d.

 

 

Atsisėsti

 

 

Kiek daug veiksmažodžių šiose keliose Evangelijos eilutėse! Prieš išeidami skirkite laiko atsisėsti ir įsiklausyti į vidinį troškimą. Gyvenimas sekant Kristumi reikalauja mūsų laisvės ir tvirto įsipareigojimo. Tai ilgalaikė draugystė; nėra kalbos apie pasidavimą dėl menkiausios nesėkmės. Ką

tai reiškia mums? Kiekvienas turime savęs iš tiesų to paklausti. Viešpatie Jėzau, išmokyk mane savo dieną įšaknydinti klausant Tavo Žodžio ir esant ištikimam Tavo kvietimui.

 

 

 

Penktadienis 5 d.

 

 

Skaičiuoti

 

 

Tikėjimas neatleidžia mūsų nuo naudojimosi proto galiomis ir kreipimosi į išmintį! Taip elgiasi ir norintis bokštą pastatyti žmogus, ir traukdamas į karą karalius. Jie svarsto, ar turės priemonių savo užduočiai įgyvendinti. Jei ne, ieško kito sprendimo, kaip išvengti nesėkmės ar pažeminimo. Jie

apdairūs. Tai pavyzdžiai, kuriuos Jėzus pateikia, kad padėtų mums įvertinti Jo pašaukimo rimtumą. Turime derinti drąsą ir apdairumą. Viešpatie Jėzau, leisk man visiškai atsiduoti, suvokiant savo silpnybių skaičių.

 

 

 

 

Šeštadienis 6 d.

 

 

Atsisakyti

 

 

Šiandieninei visuomenei nelabai patinka žodis atsisakymas; jis nėra gerai vertinamas dėl neigiamos savo reikšmės. „Atsisakyti” reiškia pasakyti „ne“ tam tikriems dalykams, iš tikrųjų nematant, ką iš to laimime. Kaip Jėzus gali prašyti mūsų atsisakyti visko, kas mums priklauso, ir pasirinkti Jį? Argi ne per daug? Ar Jis turėtų išsižadėti mūsų? Tai, kas žmogui atrodo neįmanoma, tampa įmanoma veikiant Šventajai Dvasiai. Tai Ji leidžia mums įeiti į Kristaus Paschą. Viešpatie Jėzau, paprasčiausiai dėkosiu Tau.

 

 

 

 

Sekmadienis 7 d.

 

 

Būti mokiniu

 

 

Mokinys eina į kito, kurį pasirenka savo mokytoju, mokyklą. Tai asmeninio apsisprendimo vaisius, bet kartu ir atsakas į giliai savyje suvoktą, išlaisvinantį ir reiklų pašaukimą. Mokinys teikia pirmenybę Dievui, jis neša savo kryžių, eina, skiria laiko atsisėsti, skaičiuoja, atsižada savęs.

Trumpai tariant, jis pasitiki Dievu ir gyvena dėl Jo, su Juo ir Jame. Šv. Teresė Avilietė pasakė Jėzui, kad nenuostabu, jog kokius reikalavimus keldamas Jis turėjo mažai draugų. Kelias, kurį Jis mums siūlo, yra tas, kuriuo eina Jis pats, ir Jis mums sako, kad mokinys nėra viršesnis už savo mokytoją. Šį sekmadienį nuolankiai ir ryžtingai stokime į Jo mokyklą. Stiprybės mums teikia Eucharistija, kelionės duona!

 

 

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos      .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).