Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo gruodžio 15 d. pirmadienio iki
gruodžio 21 d. sekmadienio, 2025
►link IV ADVENTO sekmadienio, A
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad krikščionys, gyvenantys karų ar konfliktų zonose,
ypač Artimuosiuose Rytuose,taptų taikos,
susitaikymo ir vilties sėklomis.
„Nebijok parsivesti į namus savo žmonos“
Mt 1, 20
Sveika atvykus į namus!
Kaip pakeisti žmogaus nuomonę? Nelengva! Neabejotinai tokia Dievo dilema, pamačius Juozapo nuostatą. Šis teisusis nenorėjo viešai pažeminti Marijos, pastojusios be jo, o ir priimti ją į savo namus... Taigi jis pasirinko tylomis ją atleisti. Tik sapnas galėjo įtikinti jį pasielgti kitaip. Isikišo angelas. Kaip jam pavyko? Asmeninė malda šią savaitę gali jums atsakyti į šį klausimą. Šiaip ar taip, pabudęs Juozapas pasielgė kitaip. Jis suvokė, ką reiškia „Dievas su mumis“. Jis nebebijojo priimti nėščios Marijos į savo namus. O kaip mes? Likus vos kelioms dienoms iki Kalėdų, elkimės kaip
Juozapas. Nebijokime priimti į savo namus (ir ne tik į bažnyčią) tą, kuris ateina sujaukti mūsų planų, kartais pernelyg aiškių. Dievas nori būti su mumis, būti su mumis namuose. Neįtikėtina, argi ne?
Thierry Lamboley, jėzuitas
Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai. Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu; dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia. Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis ją atleisti. Kai jis nusprendė taip padaryti, per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas ir tarė: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ Visa tai įvyko, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis.“ Atsikėlęs Juozapas padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save.
Pirmadienis 15 d.
Jėzaus gimimas
„Jėzaus Kristaus gimimas buvo toksai“, – paprastai sako Matas. Žodis „gimė“ ankstesnėse eilutėse buvo pavartotas... 42 kartus, per genealogiją, kuri buvo paslaptis to meto autoriams! Tris kartus minima keturiolika kartų, nuo tėvo – iki sūnaus, nuo Abraomo iki Juozapo: koks nuotykis! Šioje genealogijoje minimos tik keturios moterys, ketvirtoji – Marija. Jėzus, tikras žmogus, įžengė į mūsų žmogiškumą, paveldėjo audringą istoriją, kurioje Dievas jau buvo palikęs savo žymę. Skirsiu laiko apmąstyti šiai žmogiškai ir dvasinei giminei, kurioje įrašytas Jėzaus vardas, ir dėkosiu Tam, kuris pasirinko būti vienu iš mūsų.
Antradienis 16 d.
„Šventosios Dvasios veikimu“
„Dar nepradėjus jiems kartu gyventi, Šventosios Dvasios veikimu ji tapo nėščia.“ Šis posakis „Šventosios Dvasios veikimu“ kartais buvo vartojamas netikėjimui ir pašaipai išreikšti! Tačiau iš tikrųjų tai dėkingumo ir Slėpinio iš didžiosios raidės priėmimo procesas... Neįmanomas joks kitas įrodymas, tik Marijos žodis, kaip ir Prisikėlimo metu, moterų žodžiai prie kapo. Norėdamas padėti Juozapui tą suvokti, angelas remiasi pranašų žodžiais. Tai netikėtumo ir didelės pagarbos patirtis Juozapui, o ir mums, kurie kasmet gauname šiuos tekstus. Juos apmąstysiu...
Trečiadienis 17 d.
Juozapas, teisus žmogus
„Jos vyras Juozapas būdamas teisus...“ Teisus? Žinoma, Juozapas nenori viešai pasmerkti Marijos, kad jai nekiltų pavojus, tačiau jis, regis, nėra pasirengęs priimti šio vaiko, kuris nėra jo! Skyrybos buvo įstatymo numatytas veiksmas, ir Juozapas bandys diskretiškai užleisti vietą vyrui, dėl kurio Marija tapo nėščia. Tačiau iš jo reikalaujamas „teisingumas“ jį įpareigos peržengti savo planus. Marija iš tiesų bus jo žmona, bet kartu jie bus vedami puoselėti Izraelio vilties! Dievas dažnai kviečia mus peržengti tai, ką įsivaizdavome... Kokius mano planus šiuo metu Viešpats verčia
aukštyn kojomis? Ar tam esu pasirengęs?
Ketvirtadienis 18 d.
Juozapas, sapnų žmogus
„Per sapną pasirodė jam Viešpaties angelas.“ Kitame skyriuje (3 ir 19 eilutėse) matome Juozapą, vėlgi per sapną nusprendusį keliauti į Egiptą, kad išvengtų Erodo žiaurumo, o po Erodo mirties vėl grįžti į Palestiną. Ką šie sapnai, sąmoningi ir nesąmoningi, man sako apie Juozapo atvirumą, apie jo pasitikėjimą leistis vedamam Viešpaties? Ar leidžiu, kad man vadovautų Viešpats? Galbūt tai ateina per „Dievo mirktelėjimus“, subtilius ženklus įvykiuose ar kitų žodžiuose? Ir kodėl gi ir ne įvairiose mano sąmonės būsenose, tiek miegant, tiek būdraujant?
Penktadienis 19 d.
Juozapas, kuris duoda vardą
„Jam tu duosi Jėzaus vardą.“ Pirmiausia svarbu pažymėti, kad ši simbolizuojanti tėvystę misija patikėta Juozapui. Jo tėvystę – pagal Dovydo liniją ir žydų papročius – atskleidžia Matas. Žodžiai panašūs į angelo Gabrieliaus pasakytus Marijai Luko evangelijoje: „Sūnų pavadinsi Jėzumi!“ Vardas Jėzus („Dievas gelbsti“ arba „Dievas išlaisvina“), kaip ir vardas Emanuelis („Dievas su mumis“ arba „Dievas tarp mūsų“) išreiškia Dievo artumą. Apmąstysiu šių dviejų reikšmių ryšį.
Šeštadienis 20 d.
Juozapas imasi veiksmų
Juozapas nedaug kalbantis žmogus; iš tikrųjų Evangelijose negirdime jo balso! Tačiau jis yra žmogus, kuris moka klausytis ir moka veikti! Jis myli ir prisiima atsakomybę; jis gina moterį, kuriai gresia skyrybos (su visais jų padariniais), o ir vaiką, kuriam gresia kalavijo pervėrimas... Žmogus,
tvirtai įsišaknijęs, ryžtingas, patikimas, tikra Šventosios Dvasios šventyklos kolona... Skirsiu laiko jį kontempliuoti ir jam melstis.
Sekmadienis 21 d.
Apreiškimas Juozapui… ir kiekvienam
Juozapui paskelbta žinia giliai atliepia ir atkartoja Marijos Apreiškimą, švenčiamą likus devyniems mėnesiams iki Kalėdų, kovo 25 d. Kaip Marija ir Juozapas išgyveno šią naujieną, šį kvietimą? Koks bus mūsų atsakas į tai, kas ateina iš išorės arba iš pačių mūsų būties gelmių... Sekmadienio
susibūrimuose prašykime malonės, kad atpažintume Dievo, kitų žmonių kvietimą ir atsilieptume kaip teisus vyras ar teisi moteris. Priimkime vidinę laisvę, į kurią mus kviečia Viešpats. Ir ar Bažnyčioje sugebėsime didžiulius mūsų laikų iššūkius išgirsti kaip Viešpaties kvietimą? Ar per sinodiškumo patirtį sugebėsime drąsiai ir tvirtai atsiliepti, kaip Juozapas atsiliepė? Ir ar mes, kaip jis, galėsime imtis veiksmų? Evangelija kviečia mus laikyti save tikrais Abraomo palikuonimis. Tegul šios dienos mūsų susirinkimas būna gražus to pasireiškimas!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
