Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo sausio 12 d. pirmadienio iki

sausio 18 d. sekmadienio, 2026

 

 

link II sekmadienio, A

  

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Leonu XIV.

 

Melskimės,

kad malda su Dievo Žodžiu būtų mūsų gyvenimo maistas

bei vilties šaltinis mūsų bendruomenėse ir

padėtų mums kurti broliškesnę ir

labiau misijinę Bažnyčią.

 

 

 

„Štai Dievo Avinėlis“

 

                                                                 Jn 1, 29 

   

 

Evangelijose Jėzus vadinamas daugybe skirtingų vardų ir titulų: Žydų Karalius, Žmogaus Sūnus, Rabi, arba Mokytojas, Dievo Šventasis, Mesijas–Kristus, Dovydo Sūnus, Dievo Sūnus... ir Dievo Avinėlis. Šis avinėlio įvaizdis, kurį vartojo Jonas Krikštytojas, aidu atsiliepia į žemdirbių visuomenę, kuriai jis priklausė, kurioje buvo daug kaimenių. O šis mažas gyvūnas yra pažeidžiamumo ir švelnumo ženklas. Tačiau šis simbolis ne veltui siejamas su Dievo vardu. Ką bičiulis Jonas nori mums pasakyti? Galbūt jo klausytojai turėjo omenyje pranašo Izaijo ištrauką, kurioje apie

Viešpaties tarną kalbama kaip apie avinėlį, vedamą į skerdyklą paaukoti, neatvėrusį burnos, kad išgelbėtų mus iš visų mūsų skausmų, kančių

(Iz 53, 7). Todėl šis Jono pareiškimas galingas, kviečiantis skirti laiko pamatyti Jėzų kaip Dievo dovaną žmonijai, kad mums atskleistų savo artumą ir pažeidžiamumą. Priimkime ją su džiaugsmu.

 

Manuel Grandin, jėzuitas

 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Joną
(Jn 1, 29–34)

 


Anuo metu, matydamas ateinantį Jėzų, Jonas prabilo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane. Aš jo nepažinojau, bet tam, kad jis būtų apreikštas Izraeliui, aš atėjau ir krikštiju vandeniu.“ Ir Jonas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš jo. Aš jo nepažinojau, bet tas, kuris mane pasiuntė krikštyti vandeniu, buvo pasakęs: ‘Ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia’. Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus.“

 

 

 

 

 

Pirmadienis 12 d.

 

Jonas pirmiau Jėzaus

 

Jono Evangelijoje Jėzaus tarnystė prasideda įžangine naujųjų laikų savaite. Prieš Jėzų Jonas krikštija Jordane, vietoje, kuri reiškia „perėjimo vietą“. Kunigai iš Jeruzalės siunčia pas jį delegaciją paklausti, kas jis toks. Iš tiesų žydai laukė pranašo sugrįžimo, ateisiančio prieš Mesiją. Ar Jonas galėtų būti tas pranašas? Tačiau jis save apibūdina tiesiog kaip „tyruose šaukiančiojo balsą“. Ar suvokiu, kad visą gyvenimą turiu skelbti Kitą, o ne save patį? Viešpatie, suteik man malonę, kad Tau padaryčiau vietos.

 

 

 

 

Antradienis 13 d.

 

Jėzus ateina

 

Kitą dieną Jonas pamatė Jėzų ateinantį link jo. Jėzus atėjo, galima net sakyti, pasirodė netikėtai. Tai buvo pirmas kartas, kai Jis pasirodė. Evangelistas nenurodo, iš kur Jis atėjo ar kodėl. Ar Jam buvo smalsu susitikti su Jonu? Ar Jis apie jį girdėjo? Jėzaus misija išdėstyta Evangelijos pradžioje, – Prologe – nuostabioje poemoje apie Žodį, atėjusį pas savuosius. Ar suvokiu, kad su Jėzumi prasideda kažkas visiškai naujo? Viešpatie, šiandien padaryk mane dėmesingą tam, kas nauja.

 

 

 

 

Trečiadienis 14 d.

 

Dievo Avinėlis

 

Jėzus ateina, ir tai, kaip Jonas apie Jį kalba, sukuria įspūdį, jog jis žino, kas Jis yra: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę.“ Išties įdomus epitetas! Šiuos žodžius girdime per kiekvieną Eucharistiją: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes.“ Paaukotas Avinėlis,

o ir pergalingas Velykų Avinėlis. Tą skaitydami geriau suvokiame, jog Evangelijos buvo parašytos gerokai po įvykių, apie kuriuos jos pasakoja, žvelgiant tikėjimo žvilgsniu. Viešpatie, atverk mano širdį ir protą savo slėpiniui.

 

 

 

 

Ketvirtadienis 15 d.

 

Pakrikštytas vandeniu

 

Jonas krikštija Jordano vandenyje. Krikštas, į kurį jis mus kviečia, yra atgailos krikštas, atsivertimo krikštas prieš ateinant Mesijui. Ir Jėzus yra tarp tų, kuriuos Jonas krikštija. Jis nebijo bendrauti su nusidėjėlių minia. Skirsiu laiko pabūti šioje scenoje ir žavėtis Jėzaus poelgiu. Ar ir aš trokštu

prisidėti prie šios minios? Viešpačiui išreiškiu dvasinį savo troškulį, savo atsivertimo troškimą bendrystėje su visais, kurie ieško gyvenimo prasmės.

 

 

 

 

Penktadienis 16 d.

 

Lyg balandis

 

Jonas du kartus patvirtina, kad nepažino Jėzaus, tačiau gali apie Jį liudyti. Svarbu ne žinoti apie Jį faktus, o gyventi pagal juos, būti liudininku, kad ateina Šventoji Dvasia, gyvenanti kiekviename žmoguje. Balandis yra gražus Šventosios Dvasios atvaizdas: lengvumo, judėjimo ir ramybės

simbolis. Pradžios knygoje pasakojama, kad pradžioje Dvasia sklandė virš vandenų. Taigi su Jėzumi prasideda naujas sukūrimas. Viešpatie, leisk man atpažinti Tavo buvimą kiekviename sutiktame žmoguje.

 

 

 

 

Šeštadienis 17 d.

 

Krikštyti Šventąja Dvasia

 

Dar vienas radikalaus naujumo ženklas: Jėzus ateina ir krikštys Šventąja Dvasia. Vieta prie Jordano iš tiesų yra „perėjimo vieta“: perėjimo iš Senojo Testamento į Naująjį Testamentą. Krikštas nėra vien ritualinis apsivalymo gestas; tai veiksmas, per kurį tampame Tėvo vaikais, Kristaus broliais ir

seserimis Šventojoje Dvasioje. Šiandien apmąstysiu savo krikštą ir dėkosiu Viešpačiui, kad Jis padarė mane savo vaiku tarp daugybės kitų. Šventoji Dvasia, padaryk mane ištikimą savo krikštui.

 

 

 

 

Sekmadienis 18 d.

 

Šitas yra Dievo Sūnus!

 

Jonas liudija Kristų, nes Jį pamatė. Mes Jo nematėme, bet, kupini Šventosios Dvasios, liudijame apie Jį pasauliui. Mūsų tikėjimas trapus ir ne visada tvirtas. Dažnai esame nerangūs ir nedrąsūs liudytojai, paprasčiausi pasiuntiniai. Neturime to, ką teigiame turį; tik pasakojame apie dvasinę

savo patirtį. Galbūt kaip tik mūsų trapumas leidžia Viešpačiui prasiskinti kelią per mūsų gyvenimą. Iš tiesų per savo, kaip žmogaus, gyvenimą Jėzus apreiškė Tėvą, žinoma, su galia, o ir su dideliu nuolankumu. Šiandien visi kartu galime kalbėti „Tikiu Dievą“: tai Jis yra „Dievo Sūnus“. Tikime Juo.

 

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos      .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).