Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo sausio 26 d. pirmadienio iki
vasario 1 d. sekmadienio, 2026
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad nepagydomomis ligomis sergantys vaikai ir jų šeimos
galėtų gauti reikiamą medicininę pagalbą bei
paramą ir niekada neprarastų stiprybės ir vilties.
„Palaiminti liūdintys, nes jie bus paguosti“
Mt 5, 4
Ši Palaiminimų scena panaši į politinę kalbą! Mintys kruopščiai sudėliotos, o intencijos gan revoliucingos! Ir Jėzus jas vis kartoja: kalbama apie „palaiminimus“! Jis labai trokšta leisti mums patirti ilgalaikę laimę ir džiaugsmą. Tačiau argi ne per daug paradoksų tame, ką Jis nori mums
pasiūlyti? Kaip galime jaustis ar vadinti save laimingais, kai esame persekiojami ar liūdime? O ne įžeidimas vargšams ar kenčiantiems žmonėms kalbėti apie laimę? Jaučiame, Jėzus apie šias skirtingas realybes nekalba išoriškai ar paviršutiniškai. Palaiminimai nėra pamaldūs įsakymai; jie yra ir malonės prašymas, ir kvietimas laikyti Jį, Palaiminimų žmogų, pavyzdžiu. Tad nebijokime liūdėti ir verkti drauge su Juo; Jis nuolat ateina mūsų guosti.
Manuel Grand, jėzuitas
Anuo metu Jėzus, matydamas minias, užkopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. Atvėręs lūpas jis mokė: „Palaiminti beturčiai dvasia, nes jų yra Dangaus Karalystė. Palaiminti liūdintys, nes jie bus paguosti. Palaiminti romieji, nes jie paveldės žemę. Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo, nes jie bus pasotinti. Palaiminti gailestingieji, nes jie susilauks gailestingumo. Palaiminti tyraširdžiai, nes jie regės Dievą. Palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais. Palaiminti persekiojami dėl teisumo, nes jų yra Dangaus Karalystė. Palaiminti jūs, kai dėl manęs jus niekina ir persekioja bei meluodami visaip šmeižia. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.“
Pirmadienis 26 d.
Gausios minios
Taip prasideda svarbiausia Palaiminimų Evangelija: gausios minios seka Jėzumi. Čia nesakoma, kokios jos, bet kituose Evangelijose nurodoma, kad žmonės tarsi avys be piemens. Šios savaitės pradžioje galiu įsivaizduoti šią minią, daugybę vyrų ir moterų, trokštančių tiesos, gėrio ir grožio
Jėzaus laikais... ir šiandien. Galbūt galiu įsivaizduoti save šioje minioje su savo džiaugsmais ir viltimi, skausmais ir nerimu; o ir su savo troškimais.
Antradienis 27 d.
Jėzus matydamas
Į šias gausias minias, kurias apmąsčiau vakar, žvelgia Jėzus. Ir matydamas jas Jis užkopia į kalną ir pradeda mokyti. Jo mokymas nėra tik teorinis. Galbūt tai, ką Jis sako, kyla iš Jo širdies, matant minias, susirinkusias aplink Jį, įvairius ir skirtingus žmones, kurie atėjo, norėdami Juo sekti ir Jo
klausytis. Šiandien galiu žvelgti į Jėzų, Dievo Sūnų, žvelgiantį į minias, į tuos, kurie Jį supo prieš daugiau nei 2000 metų ir supa šiandien... ir žvelgiantį į mane.
Trečiadienis 28 d.
„Palaiminti“
Šioje kalboje savo tarnystės pradžioje Jėzus devynis kartus pakartoja žodį „palaiminti“, tarsi norėdamas atskleisti paslėptą tiesą. Jėzus galėjo kalbėti apie ką nors kita. Tačiau savo viešąjį gyvenimą Jis pasirinko pradėti skelbdamas apie laimę; tarsi norėdamas pabrėžti, kad tai Jo žinios,
to, ką atėjo apreikšti ir įgyvendinti, esmė; tarsi norėdamas atskleisti, jog vyras ir moteris sukurti būti laimingi. Galiu leisti šiam žodžiui „palaiminti“ aidėti širdyje, galbūt atrasiu, kur šis žodis slypi manyje, mano gyvenime šiuo metu.
Ketvirtadienis 29 d.
Paradoksali laimė
Jėzus skelbia, kad „palaiminti“ nėra a priori, nėra tie, kurie laikomi palaiminti pasaulio akyse: palaiminti nuolankieji, romieji, liūdintys ir gailestingieji, tyraširdžiai ir taikdariai, tie, kurie kovoja už teisingumą arba dėl to yra persekiojami... Taip Jėzus nurodo kelią, tikros laimės kelią. Šiandien galiu stabtelėti ir apmąstyti konkretų palaiminimą, kuris mane sujaudina, užduoda man klausimų ar giliau įstringa, ir juo pasimėgauti.
Penktadienis 30 d.
Jau dabar ar dar ne?
Šeši pagrindiniai palaiminimai nusakomi būsimuoju laiku: laimė nepasiekiama tuoj pat! Tačiau ji jau čia pat, jos laukiant, nes iš tiesų žodis „palaiminti“ skirtas šiandienai, tik laukiant to, kas ateis. Galbūt šios dienos laimė slypi būsimos laimės viltyje? Kita vertus, beturčiai dvasia ir persekiojami dėl teisumo gali patirti laimę jau dabar: „jų yra Dangaus Karalystė!“ Ir šiandien galiu apmąstyti šį ar kitą palaiminimą, juo maitintis.
Šeštadienis 31 d.
Jėzus kalba apie save
Jėzus, tikras žmogus, mums čia atskleidžia, kas Jį gaivina, kas džiugina ir kas Jam teikia gyvybę. Jis mums atskleidžia savo veiksmų prasmę, savo būties kryptį. Jėzus, tikras Dievas, mums parodo Dievo planą žmogui, žmonijai ir kiekvienam iš mūsų. Galiu apmąstyti: kas šiose eilutėse man
atskleidžiama apie kiekvieno žmogaus ir apie mano paties kelią į laimę?
Sekmadienis 1 d.
Vadovas metams?
Šį 4-ąjį sekmadienį Bažnyčia mums siūlo tekstą, skirtą įkvėpti mus... eiliniu laiku. Jame pabrėžiamas mūsų laimės siekio teisėtumas! Jėzaus kalba garantuoja klausytojams, kad Dievas artinasi prie visų, o pirmiausia prie tų, kurie patiria sunkumus, ir laimė kaip tik ten. Jis siūlo kelią į laimę – duobėtą kelią, kuris nėra savaime suprantamas kaip kelias į laimę. Privalome juo eiti, kaip tik galime, visus šiuos metus, galbūt išpažindami tikėjimą, juk šiuo keliu Jėzus ėjo pirmas, norėdamas mums parodyti, kas Jis yra gyvenimo, tikrojo gyvenimo, nešėjas! Taigi, į kelią!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)
