Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo gegužės 5 d. pirmadienio iki
gegužės 11 d. sekmadienio, 2025
►link IV VELYKŲ sekmadienio, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad per darbą kiekvienas žmogus galėtų realizuoti save,
šeimos galėtų oriai išsilaikyti,
o visuomenė taptų humaniškesnė.
„Mano avys klauso mano balso“
Jn 10, 27
Visi prisimename 22 psalmės žodžius: „Viešpats yra mano Ganytojas, man nieko netrūksta...“ Biblijoje Dievas kalba apie save kaip apie Gerąjį Ganytoją todėl, kad yra ir blogų ganytojų! Kartais Dievas liūdi matydamas savo žmones jų rankose. Tad Ezechielio knygos 34 skyriuje (2 ̶ 15 eil.) skaitome: „Taip kalbėjo Viešpats Dievas. Vargas jums, Izraelio ganytojai, ganantys save pačius... Silpnos jūs nestiprinote, sergančios negydėte, sužeistos netvarstėte, žūstančios negrąžinote ir paklydusios neieškojote, bet valdėte jas jėga, net šiurkštumu... Štai! Aš pats rūpinsiuosi savo avimis… ganysiu savo kaimenę.“ Tad Dievas prisiima atsakomybę. Dėkokime Jam už tai, kad visada veikia dėl kiekvieno mūsų gėrio, ypač dėkokime už Jo
siųstąjį Jėzų!
Manuel Grandin, jėzuitas
Anuo metu Jėzus kalbėjo: „Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. Aš ir
Tėvas esame viena.“
Pirmadienis 5 d.
Kontempliuoti
Visas 10-as Jono evangelijos skyrius sukasi apie šį pastoracinį ganytojo ir avių įvaizdį. Pradėkime bandydami įsivaizduoti vietą. Pasistenkime į sceną įsigilinti pasitelkdami visus savo pojūčius. Kokie sklinda garsai, kokios spalvos, kokie kvapai?.. Ir, tarsi kopdami į kalnus ar keliaudami po kaimus,
akis į akį susiduriame su kaimene ir ganytoju, vedančiu visą savo bandą. Viskas gali atrodyti ramu, be akivaizdaus pavojaus, bet žinome, kad jis gali iškilti. Galbūt yra ir šunų, kurie budi kartu su piemeniu. Atsisėsiu atokiau ir apmąstysiu sceną. Kas kyla mano viduje? Ramybė, stresas, smalsumas? Patikėsiu Viešpačiui, kas mane užplūsta.
Antradienis 6 d.
Klausytis
Galiu įsiklausyti į gamtos garsus, vėjo šniokštimą, gyvūnų mekenimą, varpelių skambėjimą, piemens balsą, žingsnius, šuns lojimą... Trumpai tariant, tikras koncertas! Ganytojas įtempęs ausis klausosi savo avių bliovimo, tarsi norėdamas atspėti, kas joms darosi. Ir avys girdi jo balsą, kurį pažįsta nuo gimimo! Skirsiu laiko įsiklausyti į garsus tų vietų, pro kurias praeisiu, ir žmonių, kuriuos sutiksiu šią dieną. Ką suvokiu? Į kokį budėjimą esu kviečiamas? Ar girdžiu ten Dievo balsą?
Trečiadienis 7 d.
Sekti!
Senesnės avys žino įprastą kelią iš avidės į aptvarą per ganyklas, bet mažiausiai patyrusios ir ėriukai turi sekti paskui piemens balsą ir eiti, kur eina kaimenė. Bandoje, kaip ir mūsų gyvenime, reikia judėti ir žinoti, kuo sekti, ką sekti... nors ir nebūnant avimi. O kas mane šiomis dienomis ragina
leistis į kelią? Kokie balsai – idėjos, žmonės, vietos – mane skatina judėti?
Ketvirtadienis 8 d.
Šaukti
Jėzus pasakojo šią istoriją apie „gerąjį“ ganytoją fariziejams, kurie ginčijosi ta tema. Blogas ganytojas galvoja tik apie savo saugumą, o gerasis nedvejodamas eina ieškoti tos, kuri nuklydo, ir šaukti tolumoje. Tai paties Dievo tapatybė – išgirsti mūsų šauksmą: „Aš mačiau savo tautos kančią
Egipte, girdėjau jų skundo šauksmus prieš savo engėjus“ (Iš 3, 7). Kaip pražuvusi avis galiu šauktis Dievo, Jis ieškos manęs kaip brangiausio savo turto. Ką dabar noriu Jam šaukti?
Penktadienis 9 d.
Duoti ir atsiduoti
Jėzus paaiškina fariziejams taip pat vaizdingai, kokia yra Dievo dovana: „Mano Tėvas man jas davė“, ir kokia yra dovana, kuria Jis pats paverčia savo gyvenimą: „Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą“... Neaišku, ar tuo metu, esant tokioms aplinkybėms, ir mes būtume daug ką suvokę iš
šių žodžių! Net šiandien turime pakartoti du kartus (ir dar daugiau), kad suvoktume to reikšmę.
Viešpatie, atiduodi man savo gyvybę, kad savo ruožtu ir aš atiduočiau savąją. Padaryk mano širdį panašią į savo – kilnią ir nuolankią.
Šeštadienis 10 d.
Rūpintis
Jėzus aiškina fariziejams, kad Jo Tėvas yra didesnis už bet ką. Ši visagalybė jiems kelia problemų, nes jie ją suvokia kaip konkurenciją žmogaus galioms. Iš tiesų šią galią mums apreiškia Kristus, Ganytojas, kuris diena iš dienos, kalnuose ir slėniuose, rūpinasi savo avimis, paskirdamas joms visą
savo gyvenimą. Gyvenimą, dovanojamą besąlygiškai ir be išskaičiavimo. Tai yra Dievas, kuris yra Meilė, visagalybė. Tėve, dėkoju Tau už Tavo didybę, tokią nuolankią ir diskretišką!
Sekmadienis 11 d.
Vienybės klausimas
Ištartis „Aš ir Tėvas esame viena“ galėtų būti puikus trumpiausias kelias į teologiją. Štai tokį kelią Jėzus siūlo fariziejams savo papasakota istorija apie ganytoją ir jo kaimenę. Malda „Tėve mūsų“ tą nusako kitais žodžiais: esame broliai ir seserys Kristuje ir trokštame, kad Tėvo valia išsipildytų
žemėje, kaip danguje... Būtent su tokia šeimos dvasia galime šį sekmadienį eiti į Mišias vardan Tėvo, kuris yra tarp mūsų, per Šventąją Dvasią... Nuo ryto, kad pasirengtume šiam šeimos susitikimui, ar namie, ar kelyje radę ramaus laiko tiesiog kartokime „Tėve mūsų“, kaip Kristus mus išmokė.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
