Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo gruodžio 29 d. pirmadienio iki sausio 4 d.sekmadienio, 2014
►link TRIJŲ KARALIŲ šventės
Kaip sekti Kristumi, pašventus Jam gyvenimą
DIEVO PAŽADAS ARDEŠUI
Šiuo metu esu Ardešo bendruomenėje, visai naujoje bendruomenėje, įkurtoje 2013 metais. Su kitomis seselėmis nusprendėme įleisti šaknis šiame krašte, kur vis daugiau ardešiečių atvyksta.
Skiriame laiko susipažinti su vieta ir jos istorija, pažinti vyrus bei moteris, jų gyvenimo planus; tai mane skatina veikti. Tai lyg pūdymo žemė, kurią reikia įdirbti, kad galima būtų sėti, ir kad ji gausiai atneštų vaisių. Tai pasitikėjimo aktas: Dievui leisčiau pačią didžiausią iniciatyvą, o pati mokyčiausi taip, kaip Jis, įdirbti šią žemę ir joje įleisti šaknis. Susitikimuose matau, ką nuveikiame mes, seserys, o ir aš pati, kuo gyvename ir galiausiai, kas mūsų gelmėje gyvena. Šie susitikimai leidžia kitiems gyventi ir atverti vartus į bendrą kelią. Koks džiaugsmas prisidėti prie Dievo Karalystės augimo, matyti, kas vyksta ir kas gimsta! Dievo pažadas nieko kito nelaukia, tik pilno savo išsipildymo.
Soléne, Šventojo Juozapo sesuo
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad skirtingas religijas išpažįstantys ir visi geros valios žmonės išvien dirbtų taikos labui.
„Kur yra gimusis Žydų karalius?“ Mt 2,2
Jėzus, Žydų karalius, gimė tvartelyje, savo pirmuose rūmuose! Kristaus gimimas parodo Jo gyvenimo stilių: nebūti dideliam ar puikiam, bet paprastam ir - išdrįskime ištarti žodį – kasdieniškam. Tai paprastas žmogiškas gyvenimas, paženklintas varganumo ir skurdumo, kur žmogaus Sūnus ateina į mūsų pasaulį.
Dievo pažadas išsipildo mūsų gyvenime. Jis niekada nėra išpuoštas ar ypatingas, bet yra kasdienis, keičiantis mūsų aplinką, nes šviečia iš vidaus. Sesuo Soléne savo liudijimu ardešiečiams kaip tik apie tai ir kalba.
Jei Dievas įleidžia šaknis į mūsų šeimos aplinką, kokiomis akimis žvelgiate dabar į savo kasdienybę?
Thierry Lamboley, jėzuitas
Nuo gruodžio 29 d. pirmadienio iki sausio 4 d.sekmadienio, 2014
►link TRIJŲ KARALIŲ šventės
Pirmadienis 29 d. Išminčiai
Besirengdami Kristaus Apsireiškimo šventei, žvelkime į Išminčius: gyvendami toli nuo Jeruzalės, Rytuose, jie nebuvo Dievo tautos dalis ir nesirengė pasitikti Mesijo. Bet jie turėjo troškulį, kuris juos skatino ieškoti ir būti budriems tam, kas vyksta aplinkui. Šiandieną su jais leisiuosi ieškoti, kad susitikčiau Vaikelį.
Antradienis 30 d. Žvaigždė
Žvaigždė užtekėjo naktį, tai ženklas, kuris kvietė Išminčius leistis į kelią. Ją pamatę, jie nesvyravo: jai šviečiant, jie iškeliavo, būdami tikri, jog ji juos nuves pas Tą, kuris jų gyvenimui suteiks prasmę. Galiu savęs paklausti apie savo tikrąjį troškimą, ir šį vakarą, žvelgdamas į dangų, įvardyti žvaigždes (žmones, įvykius...), mane vedančius link Vaikelio.
Trečiadienis 31 d. Karalius
Dabar dar kartą perskaitykime, ką pasakė Erodas: jo didelį nerimą dėl minties, jog galįs prarasti savo sostą, ir jo pastangas jį išsaugoti. Kiek Išminčių reakcija paprasta ir aiški, tiek Erodo yra pilna nepasitikėjimo, paslapties ir išdavystės. Perpildytas savo turtų ir valdžios, kaip jis galėtų turėti kitą troškimą nei tik juos išsaugoti? Be abejo, ir aš pats turiu apsivalyti, kad galėčiau eiti į susitikimą su Kūdikėliu!
Ketvirtadienis 1 d. Vaikelis ir Jo motina
Karaliai ieško Žydų karaliaus, ir štai jie nuvedami į paprastą namelį ir ten randa Vaikelį su motina. Štai tame paprastume jų širdys, atviros ir pasitikinčios, atpažins Tą, kurio ieško. Marija, Dievo Motina, kurią šiandieną švenčiame, mokyk mus atpažinti Dievą mažuosiuose ir kreipk mano žingsnius link savo Vaikelio.
Penktadienis 2 d. Didelis džiaugsmas
Palikus Jeruzalę, žvaigždė vėl Išminčiams spindi danguje, lyg Erodas ir jo susijaudinimas nebūtų akimirksniui aptemdęs jų akių. Ir „jie be galo džiaugėsi“: šis džiaugsmas yra Karalystės džiaugsmas, privertęs juos parpulti ant žemės priešais Kūdikėlį. Su jais atpažinsiu karalių Karalių ir suklupsiu prieš Vaikelį.
Šeštadienis 3 d. Aukos
Susijaudinę jie atidarė savo brangenybių dėžutes ir davė Jam, ką turėjo brangiausio: aukso, karaliaus ženklo, smilkalų, maldos ženklo, miros, Sandoros su Dievu ženklo. Ir aš atversiu širdį, atiduosiu savo dieną, savo maldas ir prasidedančius metus. Ar turiu kokių ors turtų, kurių negaliu atiduoti šiam Vaikeliui?
Sekmadienis 4 d. Grįžti kitu keliu
Susitikimas su Jėzumi, Dievo Sūnumi, visada kelia nuostabą, kai jis ragina keisti kelią. Tą be bejo išgyveno ir Išminčiai, Evangelija mums sako, jog „jie kitu keliu pasuko į savo kraštą”. Tai kvietimas keisti savo kelią, į jį žvelgti kitu žvilgsniu, kad jis galėtų vesti į atsivertimą. Šiandieną su Kūdikėliu galime susitikti vargšuose ir mažuosiuose; jis išgyvenamas ir Eucharistijoje, ten, kur Jis save visiškai atiduoda, kad mus nustebintų! Tu, Betliejaus Vaikeli – miesto, kurio pavadinimas reiškia „duonos namai“ – Tu esi gyvenimo Duona, man atiduodama, kad galėčiau susitikti savo brolius, o daugybė žvaigždžių vestų visus žmones į Tave.
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį
parengė Birutė Šinkūnienė