Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo gegužės 12 d. pirmadienio iki
gegužės 18 d. sekmadienio, 2025
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad per darbą kiekvienas žmogus galėtų realizuoti save,
šeimos galėtų oriai išsilaikyti,
o visuomenė taptų humaniškesnė.
„Kaip aš jus mylėjau, taip jūs mylėkite vienas kitą“
Jn 13, 34
Jėzaus įsakymas naujas pirmiausia todėl, kad nuo dabar mums duoda meilės pavyzdį Jėzaus meilė mums: „Kaip aš jus mylėjau...“ Tačiau akivaizdu, jog meilė yra pats sunkiausias dalykas! Juk meilė yra ne tik malonumas būti kartu, meilė yra veiksmas, nukreiptas į kitą, kurį reikia pripažinti kaip kitą, nesumenkinant jo, įsipareigojimas bendrystei. Šis pripažinimas neįvyksta be savęs atsižadėjimo, drąsos, kaukės nusimetimo, buvimo tiesoje, skirtingumų priėmimo... Taip, meilė leidžia mus priimti savo trapumą. Meilė reiškia tapti pažeidžiamiems. Svarbiausias Sukūrimo žodis yra meilė. Tad dėkokime už Viešpaties meilę, kad galėtume labiau ja gyventi ir ja dalytis.
Emmanuelle Huyghues Despointes,
KG bendruomenė
Judui pasišalinus [iš Paskutinės vakarienės kambario], Jėzus pasakė: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas per jį. O jeigu Dievas pašlovintas per jį, tai Dievas pašlovins jį pas save, – bematant jį pašlovins. Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Aš jums duodu naują
įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus.“
Pirmadienis 12 d.
Pavalgius
Jėzus ką tik paskutinį kartą pavakarieniavo su savo mokiniais. Jis nuplovė jiems kojas. Šis gestas juos nustebino, galbūt jie nesuvokė jo reikšmės? Tai, ką jie patyrė prieš savo bičiulio Kančią ir mirtį, buvo taip sunku ir intensyvu, kad jiems prireikė laiko viską priimti. Atsisėsiu su jais prie stalo,
prisiminsiu ką tik išgyventą Didžiąją savaitę. Kaip Velykų šviesoje man atrodo šis kojų plovimo gestas? O Prisikėlęs Kristau, atverk mane savo mirties ir Prisikėlimo slėpiniui. Parodyk man, kaip tai veikia mane ir kaip keičia pasaulio eigą.
Antradienis 13 d.
Dabar
Šiuo Velykų laiku prisimename, kas įvyko prieš Velykas. Jėzus žinojo, kas Jam nutiks, Jis ir toliau lieka artimas savo mokiniams, kad padėtų jiems išgyventi sunkumus ir bent kiek suvokti, kas nutiks. Kviečia būti dabar, gyventi dabar, kad ir kas nutiktų. O Prisikėlęs Kristau, aukoju save Tau
dabar. Štai esu prieš Tave, su Tavimi, Tavyje, nes Tu esi manyje. Padėk man gyventi dabar visą šią dieną.
Trečiadienis 14 d.
Pasikeitimas šlove
Šlovė yra tai, kas svarbu. Jono evangelijoje dažnai minimas žodis „šlovė“. Jėzus gauna šią šlovę iš Tėvo vos atėjęs į žemę: „Mes regėjome Jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“ (Jn 1, 14). Prasidėjusi nuo Jėzaus Kančios, ji nėra skirta Prisikėlimo laikui. Su šia šlove
susietas Matas, kurį šiandien švenčiame. O Prisikėlęs Kristau, Tavo akivaizdoje mėgausiuosi šiuo žodžiu „šlovė“, jis man nelabai pažįstamas. Leisiu jam skambėti savyje.
Ketvirtadienis 15 d.
Nesibaigianti akimirka
Sūnus gauna šlovę iš Tėvo, ir Tėvas pašlovintas Jame, vienas neegzistuoja be kito. Šis pašlovintas gyvenimas nėra statiškas, jis rodo judėjimą, verčiamą veiksmažodžiu „pašlovinti“. Tai veiksmas, Dievo veikimo būdas. Žmogaus Sūnus pašlovintas, turime įžvelgti šią šlovę tiek Kančioje, tiek
Prisikėlime – tame pačiame slėpinyje. O Prisikėlęs Kristau, leisk man įvardyti, kas mano gyvenime svarbu, jame atpažinti Tavo buvimą ir Tėvo veikimą.
Penktadienis 16 d.
Testamento perdavimas
Naujasis Jėzaus mums duotas įsakymas yra tarsi Evangelijos santrauka: „Mylėkite vienas kitą“. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tą lengva išgyventi, tačiau ypač reiklu. Nuolat patiriame, kad nemokame mylėti, viską siejame su savimi. Mylėti reiškia išeiti iš savęs ir sutelkti dėmesį į kitus. Šis
vidinis darbas turi būti nuolat peržvelgiamas. O Prisikėlęs Kristau, tegul Tavo Dvasia padaro mano širdį kūnišką, tegul ji mane atgręžia į brolius ir seseris dovanaῖ.
Šeštadienis 17 d.
Gauta misija
Naujasis Jėzaus įsakymas kviečia mus mylėti taip, kaip Jis mus mylėjo, tai yra iki galo, iki savo gyvenimo dovanos ant kryžiaus. Suteikime reikšmę šiam mažam žodeliui: „kaip“. Būtent todėl, kad esame taip mylimi, ir mes galime mylėti ir dovanoti meilę. Galbūt teisingiau būtų sakyti, kad tai
Kristus myli mumyse, įdeda savo meilę į mūsų širdis. O Prisikėlęs Kristau, neleisk man šiandien praleisti pro šalį meilės. Būtų per daug liūdna.
Leisk man patikėti, kad visada eini pirma manęs.
Sekmadienis 18 d.
Siekiant pripažinimo
Velykų šviesoje Jėzus kviečia mus mylėti taip, kaip Jis mus myli. Tą turite liudyti, savaip skelbti Jo šlovę. Meilė išreiškiama tarnaujant kitiems, plaunant kojas, ką galime daryti tūkstančiu būdų; galime rasti kaip. Per meilę pasakoma kai kas dieviško, kai kas, kas nuo mūsų pabėga ir yra
užkrečiama. Būtent pagal tai, kad mylime vienas kitą, esame atpažįstami kaip Jėzaus mokiniai. Semkimės jėgų šiems veiksmams, kurie leidžia išeiti iš saves į Eucharistijos sakramentą. Jis mums yra maistas, kurio turtingumo niekada negalime suvokti.
Jis tarp mūsų sukuria neišardomą bendrystę.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
