Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo balandžio 7 d. pirmadienio iki
balandžio 13 d. sekmadienio, 2025
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad naujų technologijų naudojimas nepakeistų
žmonių tarpusavio santykių,
gerbtų žmogaus orumą
ir padėtų įveikti šių laikų krizes.
„Žmonės tiesė ant kelio drabužius“
Lk 19, 36
Kas šiandien tiestų savo drabužius ant žemės? Prieš 2000 metų juos tiesė minios ir mokiniai, susirinkę pamatyti praeinančio Jėzaus, o ką esame pasirengę daryti mes? Šį sekmadienį širdis kalba ir veikia spontaniškai su polėkiu. Jėzus ateina, Jis čia. Greitai, nedelsdami, turime suminkštinti
žemę, kuria Jis žengs, ir leisti savo širdžiai prasiplėsti, kad šlovintume Jį kaip mokiniai. Tačiau iš tikrųjų, ką patiesime po Jėzaus kojomis, kokį apsiaustą nusivilksime? Kokių savo įpročių, kokių garantijų, kurios mus dengia tarsi apsiaustas, ketiname atsisakyti? Kokių apsaugą nusiimsime, kad jaustumės laisvi, lengvi ir galėtume šlovinti šį Jėzų, keliaujantį į Jeruzalę? Viešpats eina keliu, kuris atviras visiems.
Manuel Grandin, jėzuitas
Tai pasakęs, Jėzus visų priekyje leidosi į Jeruzalę. Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, ties vadinamuoju Alyvų kalnu, jis pasiuntė du mokinius ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir, vos įėję, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir
atveskite. O jeigu kas paklaustų: „Kam jį atrišate?“, atsakykite: „Jo reikia Viešpačiui“ Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta. Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kam atrišate asilaitį?“ Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“. Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus. Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio drabužius. Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir skardžiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję. Jie šaukė: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“ Kai kurie fariziejai iš minios jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“ Jis atsakė jiems: „Sakau jums, jei šitie tylės – akmenys šauks!“
Pirmadienis 7 d.
Pirmyn!
Norėdami pradėti Didžiąją savaitę, turime sekti Jėzų, keliaujantį „visų priekyje“. Jis yra Tas, kuris eina pirmas. Mokiniai seka paskui. Būtent šiandien Jis leidžiasi į Jeruzalę. Melsiuosi įsivaizduodamas, kad seku Jėzumi, eidamas Jam už nugaros. Žvelgsiu, kaip Jis keliauja, eina, juda
pirmyn. Ir aš kartu su kitais eisiu su Juo, nes esu Jo mokinys. Ir aš išeisiu, nes esu Jo draugas. Šią dieną, matydamas ką nors einantį prieš mane arba laukiantį eilėje prieš mane, mąstysiu apie einantį Jėzų. Pirmyn į savaitę!
Antradienis 8 d.
Mažas
Kaip patekti į Jeruzalę? Pėsčiomis? Ne. Ant žirgo? Irgi ne. Jėzus pasirenka mažą pririštą asilaitį. Kodėl? Atsakymas stebina, bet skamba iškilmingai: „Jo reikia Viešpačiui.“ Ne Jėzui, o Viešpačiui. Kad įjotų kaip Karalius. Nėra nei dviejų žirgų, nei vežimo. Tik mažas asilaitis. Melsiuosi įsivaizduodamas mažą asilaitį. Jis pririštas. Jį atrišiu ir atvesiu pas Viešpatį Jėzų. Juo dar niekas nėra jojęs. Kontempliuosiu. Pirmyn, kad įjojimas būtų karališkas!
Trečiadienis 9 d.
Apsiaustai
Du mokiniai grįžta su asilaičiu. Jie apdengė savo apsiaustais jojamą gyvulį ir užsodina Jėzų ant jo. Jis nesėdėjo labai aukštai. Procesija pajuda. Kiti tiesė drabužius ant kelio. Melsiuosi įsivaizduodamas Jėzų, jojantį asilaičiu ant žemės nutiestais drabužiais. Namie galiu melstis pasitiesęs apsiaustą ant žemės. Pirmyn, sekant Jėzumi Jo kelyje!
Ketvirtadienis 10 d.
Šlovinti Dievą
Procesija artėja prie Alyvų kalno šlaito. Mokinių minia džiūgauja. Ji pradeda šlovinti Dievą (ne Jėzų) už visus stebuklus, kuriuos matė. Melsiuosi įsivaizduodamas, kad girdžiu džiaugsmingus mokinių šūksnius. Be jokios abejonės, jie šlovina Dievą už Zachiejaus atsivertimą, už Jericho aklojo išgydymą, už dešimties raupsuotųjų išgydymą, už žmogaus, sergančio vandenlige, išgydymą šabo dieną... Klausysiuosi šio garbinimo. Pridėsiu savąjį. Pirmyn su džiaugsmu!
Penktadienis 11 d.
Jis ateina
Evangelistas leidžia išgirsti, ką mokiniai kalba. Jų žodžiai dabar kiekvienose Mišiose skamba Sanctus giesmėje: „Palaimintas, kuris ateina Viešpaties vardu“, „Osana aukštybėse“... Ateina Jėzus, atjoja ant asilaičio. Dabar Jis pripažįstamas „Karaliumi“. Melsiuosi įsivaizduodamas, kaip mokiniai laimina ateinantįjį. Prisidėsiu prie jų džiaugsmo giedodamas gerai man žinomą Sanctus arba tiesiog kartodamas žodžius, kuriuos perdavė evangelistas. Pirmyn su Tuo, kuris ateina!
Šeštadienis 12 d.
Akmenys
Akivaizdu, kelyje yra protestuojančių, viskuo besiskundžiančių. Fariziejai įsitikinę, kad mokiniai daro per daug. Jėzaus atsakymas žeidžiantis. Tai įrodo, kokia didelė galia To, kuris atjoja ant asilaičio. Melsiuosi įsivaizduodamas fariziejų veidus girdint Jėzaus atsakymą. Galiu žvelgti ir į
akmenis, jų klausytis... Pirmyn, protestuojantys, besiskundžiantys!
Sekmadienis 13 d.
Pirmyn… iki galo!
Šį sekmadienį pradedame švęsti, eidami su Jėzum nešini šakomis ir giedodami. Klausydamiesi Evangelijos, sekame paskui Jėzų Jo kančioje. Nebus juokinga. Kaip ir mokinių, mūsų rankos neabejotinai nusvirs, o lūpos drebės. Mūsų kelionė baigsis priešais akmeniu užristą kapą. Kaip
galima judėti pirmyn, atsidūrus tokioje aklavietėje? Tradicija mums leidžia pašventintas verbas savo namuose padėti ant kryžiaus su Nukryžiuotuoju. Tarsi praėjęs džiaugsmas, kurio liudininkai jie buvo, prie kryžiaus vis dar turėtų pasakyti ką nors stebinančio.
Nagi, pirmyn! Geros Didžiosios Savaitės.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com)
