grįžti į: 

link V VELYKŲ sekmadienio, C

 

 

 

Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo gegužės 19 d. pirmadienio iki

gegužės 25 d. sekmadienio, 2025

 

 

link VI VELYKŲ sekmadienio, C

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Leonu XIV.

 

Melskimės,

kad per darbą kiekvienas žmogus galėtų realizuoti save,

šeimos galėtų oriai išsilaikyti,

o visuomenė taptų humaniškesnė.

 

 

 

„Mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“

                                                                        Jn 14, 23

 

   

 

 

Dažnai sakome, kad tai, kas parašyta, išlieka, o žodžiai išskrenda. Ir vis dėlto daugelis mūsų žmogiškųjų santykių paremti žodžiais: tėvų žodžiais vaikams, sutuoktinių žodžiais per vestuves, pašvęstųjų žodžiais per įsipareigojimus, Kristaus žodžiais, kuriuos Jis mums patikėjo kaip brangų

lobį. Jėzus kuria ryšį tarp savo žodžio ir savo buvimo, tarp savęs ir Jį siuntusio Tėvo. Šis slėpinys didis, mums nelengva jį išreikšti žodžiais. Taip, Dievas gyvena mumyse per savo žodį: Jis mumyse, o mes Jame, abipusėje meilėje ir tylinčioje širdyje. Šią savaitę atkreipkime dėmesį į šį sunkiai

suvokiamą prisikėlusio Kristaus buvimą mumyse ir leiskime, kad mumyse gyventų vienas iš mus ypač palietusių Jo žodžių.

Ramybė bus mums suteikta.

 

 

 

Anne-Marie Aitken 

 

 

Evangelija pagal šventąjį Joną
(Jn 14, 23–29)

 


Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko. O žodis, kurį girdite, ne mano, bet Tėvo, kuris yra mane siuntęs. Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o

Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs. Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi! Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju

ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą, nes Tėvas už mane aukštesnis. Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę.  

 

 

 

 

Pirmadienis 19 d.

 

 

Tesėti savo žodį

 

 

Jėzaus žodžiai kalba apie meilę ir pasirinkimą. Jis aiškiai sako: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio... Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko.“ Skaityti Jėzaus žodžius, jų klausytis, jais dalytis, leisti jiems skambėti, skelbti juos, prisiminti, matyti, girdėti, nepavargstant... nemaža programa! Kokie Jėzaus žodžiai ir veiksmai paliko pėdsaką mano istorijoje? O kurie iš jų galėtų įkvėpti mano žodžius ir veiksmus šiandien?

 

 

 

 

Antradienis 20 d.

 

 

Apsigyventi

 

 

Jono Evangelijoje žodis „apsigyventi” pasigirsta daug kartų (apie 70 kartų)! Nors šis žodis gali nusakyti fizinę vietą („apsistojo prie Jordano“) arba konkrečią akimirką („ir aš jumyse pasiliksiu“), dažniausiai jis reiškia santykį. Ir šis santykis – Tėvo ir Sūnaus santykis, o ir Tėvo bei mūsų santykis. Dievas nori apsigyventi mumyse, apsigyventi manyje, tai nėra banalu! Kaip priimu šį teiginį? Kaip jį suvokiu konkrečiai? Per dieną stengsiuosi būti dėmesingas Dievo buvimui manyje ir už tai dėkosiu.

 

 

 

 

Trečiadienis 21 d.

 

 

Kietasis Dieviškasis diskas

 

 

Šventoji Dvasia gavo daugybę vardų: dvelksmas, balandis, ugnis, debesis, vanduo, patepimas, Parakletas... Čia Jėzus Ją vadina „Globėju“ ir tuo, kuris „viską primins“. Atmintis būtina gyvenime apskritai, o dvasiniame gyvenime – ypač. Prisiminkime šiuos žodžius (Įst 8, 18): „Atsimink tad, kad

Viešpats, tavo Dievas, yra tas, kuris tau duoda galybę būti turtingam, idant patvirtintų savo Sandorą, kuria Jis prisiekė tavo protėviams.“ Sandora paremta gebėjimu prisiminti Dievo veikimą. Prašysiu Šventosios Dvasios, kad padėtų prisiminti man Dievo suteiktas malones.

 

 

 

 

Ketvirtadienis 22 d.

 

 

Priimti ramybę

 

 

Kristaus mokymas didis, net neįtikėtinas: Jis kalba mums apie ramybę, siūlo mums savąją ramybę Kančios išvakarėse. Iš tiesų mums pažadėta Ramybės Dvasia, ramybės, galinčios pagerinti mūsų santykius, kuriems jos taip dažnai reikia! Tačiau tai nėra ramybė, „kaip duoda pasaulis“, tai yra

ramybė, kuri magiškai ar dirbtinai panaikintų konfliktus ir kančias. Prašysiu Ramybės Dvasios, kad įkvėptų mano pastangas užkrėsti kitus Jo ramybe, esančia manyje.

 

 

 

 

Penktadienis 23 d.

 

 

Paskelbtas sugrįžimas

 

 

„Jūs girdėjote, kaip aš pasakiau: aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus! Jei mylėtumėte mane, džiaugtumėtės, kad aš keliauju pas Tėvą.” Išbandymas, į kurį mus kviečia Jėzus, nepatogus. Kalbama ir apie Jo iškeliavimo priėmimą – netgi apie mūsų džiaugsmą dėl to – ir apie Jo sugrįžimo

laukimą. Viešpatie, leisk man su pasitikėjimu ir aktyviai laukti Tavo sugrįžimo.

 

 

 

 

Šeštadienis 24 d.

 

 

Gauta misija

 

 

Jėzaus laikysena stebina. Iš tiesų, Jis niekada nenustoja apsireikšti su galia, tai yra kaip „autorius“, sakydamas „Aš“! Ir tuo pat metu Jis nuolat primena, kad tai, ką Jis sako, yra įsišakniję Jo santykyje su Tėvu, kuris „yra aukštesnis už (Jį)“. Be to, Jis kalba ne apie bet ką; Jo tikslas – parengti savo

mokinius būsimiems įvykiams. „Ir dabar, prieš įvykstant, jums pasakiau, kad tikėtumėte, kada tai bus įvykę.“

Viešpatie, atverk mano širdį ir protą savo žodžiams.

 

 

 

 

Sekmadienis 25 d.

 

 

Bendras būstas!

 

 

Kiekviena Eucharistija yra proga prisiminti dovaną, kurią Jėzus dovanoja, paaukodamas save, ir dovaną, kurią esame kviečiami dovanoti konkrečiai tarnaudami savo broliams ir seserims. Tačiau nesame Jėzaus bičiulių draugija, esame tie, kurie jaučiame nostalgiją tokiam didžiam žmogui, koks

Jis yra... Eucharistijoje ši Jėzaus dovana atkartojama „dabar“. Juk būtent Dievas ateina šiandien. Visą šią dieną kartokime žodžius, išgirstus iš Jėzaus lūpų: „Jei kas mane myli, <...> mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.“ Iš tiesų toks Jo planas: visiškai išgyvendinti savo

žmogiškumą ir jį sudievinti.

Aleliuja, pats Dievas prisiartina prie kiekvieno iš mūsų!

 

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).