Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo birželio 30 d. pirmadienio iki
liepos 6 d. sekmadienio, 2025
►link XIV eilinio sekmadienio, C
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Leonu XIV.
Melskimės,
kad ugdytume dvasinę įžvalgą,
mokėtume pasirinkti teisingus gyvenimo kelius ir
atsisakyti visko, kas atitolina mus nuo Kristaus ir Evangelijos.
„Lyg avinėlius tarp vilkų“
Lk 10, 3
Romūs avinėliai ir... vilkai!
Jėzus siunčia savo mokinius į misiją, Jis neguodžia jų iliuzijomis. Dievo Karalystės atėjimo skelbimas atskleidžia ir padaro žmogų pažeidžiamą. Jėzaus mokinys niekada nėra stipriojo padėtyje. Visi žinome filosofinį posakį: žmogus žmogui – vilkas. Pasaulio istorija, deja, tik patvirtiną šį
apibūdinimą: žmonės parodo tam tikrą gebėjimą vienas kitą suvalgyti, praryti, ypač jei priklauso skirtingoms religijoms. Jėzus leidžia išgirsti kitą posakį: Jėzaus mokiniai tarp žmonių yra lyg avinėliai. Jie panašūs į savo mokytoją, kurį išpažįstame esant Dievo Avinėlį. Tikėti, kad avinėlis gali
išgelbėti nuo vilkų žiaurumo, nelengva. Daugelis į Jėzų žvelgia tik kaip į silpną žmogų, kuris leisis prikalamas prie kryžiaus. Jėzus pasiaukoja. Tačiau kuris gi mokinys gali būti gundomas panaudoti jėgą skelbdamas Karalystę arba „gindamas“ tikėjimą. Manau, vasara leis mums patirti, kad Dievo silpnumas yra jėga, galinti nuversti galinguosius ir atversti net nepaklusniausius pakrikštytuosius.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Anuo metu Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite. Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, – sugrįš pas jus. Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta.
Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums čia pat Dievo Karalystė!’ O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę tarkite: ‘Mes jums nukratome net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo Karalystė jau čia pat!’ Sakau jums: ateis
diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui. Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo.“ O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus
ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“
Pirmadienis 30 d.
Po du
Viešpats plečia savo pasiųstųjų ratą: jų nebe dvylika, o septyniasdešimt du! Kitą dieną po Petro ir Pauliaus šventės pravartu prisiminti, kad Jėzui įdomūs visokie žmonės ir kad ši misija yra bendruomeninė. Tekste patikslinama: „Viešpats išsiuntė juos po du.“ Ne tik tam, kad paremtų
vienas kitą, bet ir dėl to, kad joks mokinys negalėtų pasisavinti Jo žinios. Juk vienas žmogus negali visko paaiškinti, kas yra Jėzus! O ar aš jaučiuosi pašauktas? Ir jei taip, su kuo esu siunčiamas?
Antradienis 1 d.
Geras gandas
Septyniasdešimt du siunčiami, kad keliautų pirma Jėzaus ir atkreiptų visuomenės dėmesį į tai, kas nutiks vėliau... iki galo visko nesuprasdami. Jie tarsi gando megafonai, gando, kuris pasiekė mus... Taigi jiems pavyko! Dėkokime šioms pasiuntinių kartoms, pasiuntinių, sutikusių būti nuostabios Gerosios Naujienos perdavėjais. Skirsiu laiko ir popieriaus lape užrašysiu tų, kurie man svarbūs Bažnyčios istorijoje, o ir mano asmeninėje kaip tikinčiojo istorijoje.
Trečiadienis 2 d.
Melskite šeimininką
Pašaukimo klausimai greitai gali tapti įkyrūs. Kvietimas melsti pjūties Viešpatį primena mums, kad nesame rekrūtų agentai. Be to, ši didelė pjūtis išslysta iš mūsų strategijų, kaip rodo pastaruoju metu smarkiai išaugęs naujai pakrikštytųjų skaičius. Mes su tuo nieko bendro (beveik) neturime, o
kartais net esame priblokšti pačių naujokų ir jų lūkesčių. Pasistenkime pasidžiaugti šia pjūtimi. Viešpatie, esi pjūties Viešpats, siųsk darbininkų ir leisk man kuo geriau tarnauti Bažnyčiai.
Ketvirtadienis 3 d.
Pažeidžiami?
Jėzus siūlo trumpą pasakojimą apie evangelizaciją. Jis pradeda, kad misionieriaus pažeidžiamumas neišvengiamas. Mokiniai išsiunčiami visiškai tuščiomis, jie turi iki galo patikėti tų, kuriuos sutiks, svetingumu. Šią dieną, kai švenčiame apaštalą Tomą, nepamirškime šių Pauliaus žodžių: „Šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo“ (2 Kor 4, 7). Tomo užtarimu prašysiu Viešpaties, kad mane išmokytų priimti savo pažeidžiamumą, kad būčiau stiprus per jį ir dėl jo.
Penktadienis 4 d.
Dvasinė kova
Misija nelengva, nes ji reiškia būti kaip avinėliams tarp vilkų. Bauginantis įvaizdis, bet tokia Jėzaus pastoracinės tikrovės dalis. Jis kviečia mus nebijoti ir pasitikėti Juo, nes avinėlių galia didesnė, nei atrodo. Čia įvardytas priešas negali pakęsti tų, kurie duoda ir aukojasi, logikos. Jis jau pralaimėjo: „aš suteikiau jums galią... kad niekas jums nepakenktų“. Viešpatie, suteik man pasitikėjimo, kad kova iš anksto nėra pralaimėta, ir suteik man galios visada rinktis Tavo švelnumą ir Tavo tiesą.
Šeštadienis 5 d.
Santykių prasmė
Be pažeidžiamumo, Jėzus siūlo dar dvi esmines misionieriaus nuostatas: ramybę ir artumą. Ramybė: tai pirmas žodis, kurį Jėzus prašo juos ištarti. Jų žodis pirmiausia nėra dogminis, moralinis ar net pamaldus. Ramus: Jis siūlo ramybę ir skleidžia ją tarp namiškių, šeimoje, tarp kaimo gyventojų... Ir tai taip trapu: ramybę galima priimti arba atmesti. Artumas: jei mokiniai sutinka „ramybės sūnų“, Geroji Naujiena gali būti skelbiama gestais, „gydymais“ ir žodžiais: „jums čia pat Dievo karalystė.“ Kokie gestai ir žodžiai šiandien sudarys palankias sąlygas ramybei aplink mane?
Sekmadienis 6 d.
Pjūtis, malda ir džiaugsmas!
Kaip matėme, šios Evangelijos pradžioje Jėzus kviečia mus melsti pjūties Viešpatį, kad atsiųstų darbininkų didelei pjūčiai. Tačiau darbininkams nereikia sėti laukuose, pats Šeimininkas sėja! Ir neabejotinai Dievas džiaugiasi, matydamas augant savo darbą. Ir šis Dievo džiaugsmas aidu atliepia į septyniasdešimt dviejų, grįžtančiųjų iš misijos, džiaugsmą. Vis dėlto Jėzus jiems ir mums nurodo, dėl ko džiaugtis: „Jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“ Misija mus visus pradžiugins, padarys (labai) laimingus! Tereikia suvokti, kaip pradėti ja džiaugtis ir kaip panaudoti savo talentus Jam tarnaujant. Viešpatie, padėk mums pradėti ramiai, nesijaudinant dėl vaisių!
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
