Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo lapkričio 24 d. pirmadienio iki lapkričio 30 d.sekmadienio, 2014
►link I ADVENTO sekmadienio
Kaip sekti Kristų, pašventus Jam gyvenimą
IŠVYKTI - TAI MALONUMAS
Vieną dieną teologijos mokytojas man pasakė: „kai prašysi Kinijos, ją gausi“. Tai biblijiška: galima prašyti, o kai prašai - gauni.
Išvykti – tai „malonumas“ – kitas žodis, nusakantis troškimą. Mokiniai atsiliepė į Jėzaus kvietimą ant ežero kranto todėl, kad būti su Jėzumi - malonu. Ir pirmieji jėzuitai, kurie tada buvo kambario draugai Paryžiuje, davė įžadus Monmartre todėl, kad tai malonu. Kaip ir įstoti į noviciatą; o ir nuvykti į Kiniją.
Atitrūkti nuo savo kultūros: rasti kitą būdą suderinti savo gyvenimo srautą su kitomis struktūromis; panaudoti šią naują sistemą savo egzistencijos interpretacijai, įtraukiant ten mirtį ir atgimimą; per šį procesą atnaujinti savo tikėjimą, savo suaugusiojo gyvenimą, o paskui, nors ir nusidėjėliams iš naujo jaustis kviečiamiems gyventi su Jėzumi... ir tas malonu.
Išvykti nėra labai naudinga, greičiau tai pajusti Dievo dovaną, gaunamą veltui, Dievo, kuris pirmasis ateina mūsų sutikti be kito tikslo, o tik mus pažinti ir užmegzti santykį su mumis.
YV. Jėzuitas Kinijoje
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad dėl vienatvės kenčiantys žmonės patirtų Dievo artumą ir savo brolių pagalbą.
„Nežinote, kada ateis tas laikas“ Mk 13, 33
Šiais metais Advento pradžia sutampa su Pašvęstojo Gyvenimo metais, kurių pageidauja popiežius Pranciškus. Jie prasideda 2014 metų lapkričio 30 dieną ir baigiasi 2016 metų vasario 2 dieną, tradicinę pašvęstojo Gyvenimo dieną.
Link sekmadienio nutarė pradėti šiuos metus, suteikdama žodį ignaciško dvasingumo vienuoliams ir vienuolėms. Nors ir jauni, jie jau keletą metų gyvena vienuolišką gyvenimą. Jų paprašėme mums papasakoti, koks religinio gyvenimo aspektas šiandien juos padeda gyventi Magis.
Pradėjome nuo prancūzo jėzuito, prieš penkerius metus išvykusio į Kiniją. Dėl diskretiškumo, jis savo liudijimą pasirašo inicialais.
Thierry Lamboley, jėzuitas
Nuo lapkričio 24 d. pirmadienio iki lapkričio 30 d.sekmadienio, 2014
►link I ADVENTO sekmadienio
Pirmadienis 24 d. Jo atėjimas
Sekmadienį pradėsime Advento laiką, kitaip tariant, pradėsime laukti Jėzaus atėjimo. Žinoma, kalbama ir apie Jo gimimą, ir apie Jo atėjimą laikų pabaigoje, kai Jį išvysime savo garbėje. Evangelija mus ragina išgirsti Jėzų, kalbantį mokiniams apie savo atėjimą... nors Jis dar nėra išvykęs! Tad jau nuo šiandien maldoje atsigręšiu į Tą, kuris ateis. Jėzus nėra žmogus, kuris ateina iš praeities. Jis ateis pirma manęs. Melsiuosi, žvilgsnį nukreipęs į rytus, į horizontą, iš kur sklinda šviesa. Ateik, Jėzau.
Antradienis 25 d. Jūs nežinote
Du kartus Jėzus perspėja savo mokinius: jie nežino, kada ateis ta valanda. Nežinojimas visada nuteikia nejaukiai: norėtume iš anksto žinoti, apskaičiuoti, valdyti situaciją. Nepakeliame, kai nuo mūsų kas nors slepiama. Pastoviai pranašautojai, astrologai ar kiti šarlatanai mums bando numatyti tą, ko nežinome. Tuščias darbas, mums sako Jėzus. Viena vertus - mums gali nutikti tik gera (ateiti Karalystė), antra vertus – pagrindinis dalykas yra savyje ugdyti dėmesingumą, leisiantį priimti Jėzų, kai ateis, o tiksliai nežinome tos valandos. Galvos sukimas? Nebūtinai. Melsiuosi, sakydamas, pavyzdžiui: „Jėzau, žinau, jog nėra žinoma, kada ateisi, bet leisk man gerai Tave sutikti, kai ateisi“ . Ateik, Jėzau.
Trečiadienis 26 d. Iškeliauti svetur
Jėzus vartoja palyginimą, kad geriau pajustume nusiteikimą, kurio Jis reikalauja: „Bus kaip su žmogumi, kuris iškeliavo svetur”... Tad, štai žmogus, kuris palieka namus, juos patikėjęs savo tarnams. Prisimindamas konkrečių pavyzdžių iš savo atostogų istorijos, kai namus patikėjau kaimynams..., leisiu, kad šios patirtys man kalbėtų apie Viešpatį, apie Jo kelionę... Ateik, Jėzau.
Ketvirtadienis 27 d. Jis viską atidavė
Žmogus, išvykdamas į kelionę, akivaizdžiai gerai pasirengė savo išvykimui ir viską iš anksto numatė, kad jo nebuvimas nepakenktų geram namų funkcionavimui. Visa valdžia – frazė stipri – duota tarnams, kiekvienam darbas paskirtas, net durininkui. Vėl iš naujo leisiu, kad maldoje šis palyginimas man kalbėtų apie Jėzaus atėjimą, Jėzaus, kuris prieš išvykdamas viską atidavė. Ateik, Jėzau.
Penktadienis 28 d. Netikėtai, nelauktai
Jėzus primygtinai reikalauja. Niekas nežino, kada namų šeimininkas grįš. Jis net gali atvykti nelauktai, tai yra, netikėtai, valandą, kai niekas jo nelauks. Didžiausia nuostaba yra garantuota. Kaip ir ilgame palyginime apie paskutinįjį teismą, kur žmonės, užklupti netikėtai, klausia Viešpaties, kada jie Jį matė „alkstantį, ištroškusį, nuogą, keliauninką, ligonį ar kalinį... ir Jo nepažino“ (Mt 25, 44)... Šiandieną melsiu pagalbos nepažįstamųjų, kuriuos sutiksiu kelyje. Kad jie man padėtų sutikti Jėzų nelauktai. Ateik, Jėzau.
Šeštadienis 29 d. Miegantys
Mažiausia, ką galima pasakyti, kad Jėzus mus labai aiškiai perspėja. Jo laukiant – ir tai tęsis ilgą laiką – pavojus užmigti nėra labai tolimas. Petras, Jokūbas ir Jonas nugrimzdo į miegą, nerasdami jėgų Jo sulaukti (Mt 26, 40). Ar manome, jog galime pasielgti geriau už juos, net kai esame perspėjami? Tad, melsiuosi vakarą ar vidurnaktį arba gaidžiui pradėjus giedoti nebūtinai žodžiiais, bet žvigsniu, kuris kalba apie mano laukimą. Ateik, Jėzau.
Sekmadienis 30 d. Visiems sakau: „Budėkite!“
Žinome, kad nežinome! Bet kai Jėzus ateis, žinome, kad Jį sutiksime ir švęsime su visu pasauliu. Budėti nereiškia būti pasyviais – mieguistais, kaip budėjimą įsivaizduoja mūsų televizija. Labiau atvirkščiai, tai reiškia būti aktyviu kaip durininkui, pasirengusiam atverti duris, kai lankytojas pasibels. Tam pasirengti nieko nėra geriau už dalyvavimą Mišiose. Pavyzdžiui, homilija: kaip jos klausyti, stengiantis surasti mintį, kuri mane maitins? Arba dar, Komunija: kaip priimsiu Tą, „kurio nesu vertas priimti“? O jei Viešpats man apsireikš netikėtai...net per Mišias? Ateik, Jėzau.
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį
parengė Birutė Šinkūnienė
