Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo lapkričio 17 d. pirmadienio iki lapkričio 23 d.sekmadienio, 2014
►link KRISTAUS VISATOS VALDOVO iškilmės
Kaip melstis nesimeldžiant (4/4)
Dirbkime rankomis, tvarkydami namus, siūdami, savo profesiniame darbe, atlikdami įvairius smulkius darbelius ir pritildydami radiją bei visokį kitokį vidinį triukšmą. Klausykimės, kas kalba be žodžių, kai rankos užsiėmę ir užima sielą. Arba vairuokime automobilį atsipalaidavę, dėmesingai, mandagiai, kad šis užsiėmimas leistų išlaisvinti mintį be minties, kuri dar bresta (pagal Maurice Bellet tekstą).
Namie
Bažnyčių varpeliai Prancūzijoje ar kitoje Europos šalyje dažnai mums apreiškia Kristų, per paskutinįjį teismą sėdintį šlovingame soste. Prisiminkime tuos pavaizdavimus, kuriuos jau matėme (Šarte, Vezle, Amjiene, Konke ir t.t.) ar jų paieškokime knygose, internete. Raskime laiko žvelgti į juos ir juos panagrinėti. Pasirinkime, kuris vaizdų lydės mus šią savaitę. Kiekvieną vakarą raskime laiko melsti Viešpatį šlovėje, Jį, kuris sėdi Tėvo dešinėje. Jam patikėkime visus tuos ir tas, kuriuos sutinkame, tuos, kuriuos mylime, ir tuos, kuriuos nepakankamai mylime. Baikime savo maldą Tėve mūsų malda.
Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi
Melskimės, kad jaunimas, seminaristai, vienuoliai ir vienuolės turėtų kompetetingus ir pilnus išminties ugdytojus.
„Jis atsisės savo garbės soste“ Mt 25, 31
Evangelija nesvyruodama mus nukelia į pasaulio laikų pabaigą. Matas mums pasakoja apie Jėzų, sėdintį garbės soste ir teisiantį. Šis vienintelis žodis mums sukelia baimę, nes tada įsivaizduojame įvairias negandas, kurios galėtų ant mūsų nukristi. Bet ar toks evangelisto ketinimas?
Šis Viešpaties teismas vyks šviesoje ir atskleis mūsų gyvenimo svorį. Tai, ko šiandieną nematome ar dar nenujaučiame, taps matoma, ir mums bus apreikšta. Mūsų žmogiškieji darbai bus įrašyti Karalystės šviesoje. Mūsų bendrystė su mažaisiais, nemylimais, atstumtaisiais, ligoniais įgaus visą savo vertę. Galime kontempliuoti, ką reiškia mylėti Dievą ir savo artimą, kaip save patį.
Šių liturginių metų pabaigoje dėkokime Bažnyčiai už šio Evangelijos puslapio dovaną, mums atveriančią akis ir širdį, kad čia ieškotume Dievo Karalystės ir Jos teisingumo. Kai ateis laikas, kai sutiksime Dievą akis į akį, atsiskleis tiesa apie mūsų gyvenimą, kad galėtume ją priimti be baimės ir su dėkingumu.
Anne- Marie Aitken
Nuo lapkričio 17 d. pirmadienio iki lapkričio 23 d. sekmadienio, 2014
►link KRISTAUS VISATOS VALDOVO iškilmės
|
Evangelija pagal šventąjį Matą (Mt 25, 31-46) Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. Avis jis pastatys dešinėje, ožius - kairėje. Ir tars karalius stovintiems dešinėje: 'Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas - mane aprengėte, ligonis - mane aplankėte, kalinys - atėjote pas mane'. Tuomet teisieji klaus: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?' Ir atsakys jiems karalius: 'Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'. Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: 'Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas - neaprengėte, ligonis ir kalinys - ir jūs manęs neaplankėte'. Tuomet jie atsakys: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?' Tuomet jis pasakys jiems: 'Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte'. Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.
|
Pirmadienis 17 d. Tai iškilminga!
Aplinka iškilminga: žmogaus Sūnus yra „savo garbėje“, angelai ir tautos yra su Juo, Jis kreipsis į kiekvieną. Jis ir man kalbės... O kad šie žodžiai mus lydėtų šią savaitę, įsivaizduosiu save šioje scenoje: ką norėčiu pasakyti Šeimininkui?
Antradienis 18 d. Patys mažiausi
Šią antrąją dieną paprasčiausiai skirsiu laiko kontempliuoti žmones žemėje: tuos, kurie alkani, tuos, kurie jaučia troškulį, tuos, kurie neturi kuo apsirengti, keleivius, ligonius ar kalinius, esančius toli ar šalia manęs... Žvelgsiu į juos dėmesingai ir diskretiškai.
Trečiadienis 19 d. Palaiminti mano Tėvo
„Man padarėte“. Ar turėjau patirties susitikti Kristų pačiuose mažiausiuose? Visų nustebimas rodo, kad nėra aišku. Tačiau, jei Jėzus mus perspėja, tai todėl, kad galėtume patirti šį susitikimą šiandien. Šie žodžiai – tai kvietimas!
Ketvirtadienis 20 d. Jie mus vargina, erzina
Kaip tai džiugiai pabrėžė vienas jėzuitas, savo liudijimą apie gyvenimo pašventimą patiems mažiausiems sakydamas „vargšai mus vargina, erzina“. Dviprasmiška, ši formuluotė mums primena pirmiausiai, kad vargšai pirma mūsų įeis į Dievo Karalystę... o ir kad jie mums trukdo! Jiems padėti, gerbiant jų laisvę, jų žmogiškumą, nėra lengva. Viešpatie, apšviesk mano požiūrį į vargšus.
Penktadienis 21 d. Net kaliniai
Tarnauti Jėzui, padedant keleiviams ir kaliniams. Tai gali šokiruoti dar labiau. Keleivis – ar jis neturi savo šalies? Kalinys? Ar jis neturi teistumo? Aiškiai nėra vargingųjų nuopelno šioje istorijoje... ar tai nėra logiška, Dievas juos paprasčiausiai mėgsta... Neturėčiau jiems pavydėti!
Šeštadienis 22 d. Jūs to nepadarėte
Galėčiau šį kaltinimą prisiimti sau. Į kokias patirtis tai mane siunčia? Palyginime nustebę ožiai eina į amžiną pasmerkimą. Bet jei Jėzus apie tai kalba, tai turėdamas tikslą mus perpėti, kaip turime atsiversti, atsigręždami į mažiausius. Viešpatie, pasigailėk manęs.
Sekmadienis 23 d. Tauta už teisingumą
Didier Rimaud, poetas ir jėzuitas, rašo:
„Dievo, kuris yra teisingumas, tauta, besirūpinanti pačiais mažiausiais, tavo vienintelė garbė yra tarnystė, meilė tiems, kuriuos pamiršta“.
Šis žodis mus kviečia šio sekmadienio Evangeliją išgyventi ne tik asmeniškai, bet ir kaip tautai. Ar išdrįsime būti šia tauta, besirūpinančia pačiais mažiausiais? Ar sutiksime, kad teisingumas matuojamas pačiais silpniausiais? Tad,skiriant dėmesį kiekvienam, mūsų įsipareigojimas galės būti ne tik labdaringas. Galime būti kviečiami ir pakeisti socialines struktūras, kiekvienas pagal savo galimybes dalyvauti politikoje pačiu kilniausia šio žodžio prasme! Pirmiausiai ieškokime Karalystės ir Jos teisingumo.
Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį
parengė Birutė Šinkūnienė
