Kiekvienos savaitės dienos maldos,

apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją 

nuo spalio30 d. pirmadienio iki

lapkričio 5 d. sekmadienio, 2023

 

 

►link 31-ojo sekmadienio, A

 

 

  

Melstis pasaulio širdyje su

popiežiumi Pranciškumi.

 

Melskimės už Bažnyčią, kad įsiklausymą ir dialogą ji priimtų kaip

gyvenimo būdą visais lygmenimis ir į visus pasaulio pakraščius

leistųsi vedama Šventosios Dvasios.

 

 

 

„Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas“ 

                                                                                 Mt 23, 11

  

 

Artėjant Visų Šventųjų šventei, gera girdėti Jėzų vėl pasakojant, ko tikisi iš savo mokinių, ir piešiant portretą visų, kurie pašaukti į šventumą. Tuo Jis mums tarsi parodo, kuo neturėtume būti ar ko neturėtume daryti, suvokdami, kad kiekvienas iš mūsų elgiamės panašiai kaip Rašto aiškintojai ir fariziejai! Skirtingai – Jėzus kviečia mus priimti tarno laikyseną, paremtą kuklumu, taktiškumu, pagarba, subtilumu ir susitelkimu. Ši tarnystė perkeičia mūsų vidų ir išorę per nusižeminimą ir atkuria mus pagal Kristaus, tapusio visų tarnu dėl didžiausio mūsų gėrio, paveikslą. Tad nebijokime sekti Jo pėdomis. Siekime būti dideli, pasidarydami maži.

 

Anne-Marie Aitken

 

 

Evangelija pagal šventąjį Matą

(Mt 23, 1–12)

 

Anuo metu Jėzus kreipėsi į minią ir į savo mokinius: „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys

nenori jų nė pirštu pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos ‘rabi’. O jūs

nesivadinkite ‘rabi’, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.“ 

 

 

Pirmadienis 30 d.

 

Link didesnės tiesos

 

Kodėl Jėzus taip dažnai elgiasi griežtai su Rašto aiškintojais ir fariziejais? Jis galėtų mums atsakyti taip: „Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta; ir kam daug patikėta, iš to bus daug ir išieškota“ (Lk 12, 48). Iš tikrųjų Rašto aiškintojai ir fariziejai geriau nei bet kas kitas žino Mozės

įstatymą. O šis įstatymas turėtų vesti juos į nuolankią tarnystę Dievui ir artimui, o ne į garbės ieškojimą. Jėzus kviečia mane atidžiai peržvelgti, kaip elgiuosi, nes kartais galiu jaustis geresnis už kitus dėl savo įsipareigojimų Bažnyčioje ar dėl savo tradicijos išmanymo. Prašysiu malonės, kad

mano santykiai būtų labiau suderinti.

 

 

Antradienis 31 d.

 

Mozės krasė

 

Jėzus neabejoja Mozės mokymu: Jis atėjo ne „įstatymo panaikinti, bet jį įvykdyti“ (Mt 5, 17). Tačiau smerkia, kad jis panaudojamas savo tikslams pasiekti. Vakar, kaip ir šiandien, religinės praktikos pasaulyje netrūksta prieštaravimų, greitai jie virsta priešingais liudijimais. Veiksmai, kuriuos

nurodo Jėzus – pasididinti apsiaustų spurgus, mėgti pirmąsias vietas, ‚rabi‘ titulą – gresia ir mums. Kokius veiksmus atlieku vienas ar su kitais, kad mane pastebėtų? Prašysiu nuolankumo malonės.

 

 

Trečiadienis 1 d.

 

Laimingi tarnai

 

Šią šventę Bažnyčia kviečia dėkoti už visus Dievo bičiulius, per amžius gyvenusius didele gyvenimo ir širdies darna su Dievu ir savo artimu. Jie niekada nesiekė užimti pirmųjų vietų ar vadintis mokytojais. Palaiminimų tekstas, kurį girdėsime šiandien, yra kvietimas mėgdžioti Jėzaus „stilių“,

stilių, įkvėpusį ir puoselėjusį visų šių šventųjų egzistavimą. Jų užtarimu prašysiu malonės, kad būčiau gailestingesnis, švelnesnis ir būčiau taikdarys šios dienos veiksmuose ir susitikimuose.

 

 

Ketvirtadienis 2 d.

 

Mąstyti apie visus

 

Kitą dieną po Visų Šventųjų šventės Bažnyčia prisipildo atjautos visiems, kurie gyveno pirmiau už mus istorijoje, mūsų istorijoje. Vieni žinomi, kiti ne. Vieni artimi, kiti visiškai ne. Vieni atrodė iki galo susijungę su Dievu, kiti kur kas mažiau. Nesvarbu! Visus reikia patikėti Viešpaties gailestingumui. Pasistengsiu prisiminti ypač tuos ir tas, kurių pasiilgau, užrašysiu jų vardus popieriaus lape, jį padėsiu, pavyzdžiui, bažnyčioje ar savo maldos kampelyje. Mąstysiu ir apie tuos ir tas, kurie yra vieni arba kurie netenka gyvybės dėl žmogaus kvailumo, smurto, žiaurumo.

 

 

Penktadienis 3 d.

 

„Iš jūsų didesnis...“

 

Niekam nėra lengva „susiderinti“ – suderinti savo žodžius ir veiksmus. Todėl neteiskime per greitai Rašto aiškintojų ir fariziejų, kurie, be jokios abejonės, darė viską, ką galėjo. Bet Jėzus kviečia juos, kaip ir mus, eiti toliau. Jo kvietimas griežtas: „Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas.“ Šie žodžiai ragina apmąstyti Paskutinę vakarienę, kai Jėzus, tobulas Mokytojas, nusivelka drabužius ir nuplauna mokiniams kojas. Prašysiu Jo malonės, kad veikčiau ir būčiau kaip Jis ir diena iš dienos vis labiau tapčiau nuolankiu tarnu.

 

 

Šeštadienis 4 d.

 

Titulų pavojus

 

Mūsų tradicijoje kunigai ir tikintieji dažnai vadinami „tėvais“. Nors meilingi ir pagarbūs aspektai labai pagirtini, šis titulas gali sužadinti tam tikrą vergystės dvasią ir leidžia žaisti galios žaidimus, nevertus Evangelijos. Ir tą gali būti sunku klausytis, šie titulai skatina nelygybę ir kelia piktnaudžiavimo riziką. Esame kviečiami būti budresni. Patikėsiu Viešpačiui tuos ir tas, – nes tai nėra vien tik vyrų gundymas, – kurie siekia titulo ar pareigų pamiršdami, kad tik Dievas yra Mokytojas.

 

 

Sekmadienis 5 d.

 

Brolystės iššūkis

 

Jau prabėgo treji metai nuo popiežiaus enciklikos apie brolystę „Fratelli Tutti“. Jo tekstas pasaulinės pandemijos paženklintais metais tiksliai atkartojo Jėzaus žodžius iš šio sekmadienio evangelijos. Pripažindami, kad turime tik vieną Tėvą, kuris yra Dievas, ir tik vieną Mokytoją, kuris

yra Kristus, po truputį atrandame, kad „visi esame broliai“. Ir ši brolystės patirtis mus veda į asmeninį ir bendruomeninį atsivertimą. Brolystė daro mus vieni kitų tarnais, kurie atjaučia pažeidžiamiausius, ir skatina būti budrius, kad nebūtų piktnaudžiaujama valdžia visuose mūsų 

kuriamuose santykiuose, ypač mūsų bendruomenių viduje. Tepadeda sekmadienio Eucharistija suprasti šiuos žodžius: „visi esame broliai“ ir padaro mus šios džiaugsmingos brolystės, kurios Jėzus nori mūsų sužeistai žmonijai, kūrėjais.

 

 

 

 

Asmeniniai užrašai, maldos intencijos       .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).