Kiekvienos savaitės dienos maldos, apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją

nuo balandžio 21 d. pirmadienio iki balandžio 27 d. sekmadienio, 2014

►link II VELYKŲ sekmadienio

 

  Kaip kontempliuoti su meile (1/7)

Pirmiausiai, primena šventasis Ignacas savo Dvasinėse Pratybose, būtina atkreipti dėmesį į du dalykus. Pirma, meilė turi būti daugiau veiksmas nei žodžiai. Antra, meilė – tai abipusė bendrystė.

            Namie

Kvėpavimas gali mums padėti atsiversti ir pamatyti prisikėlusį Jėzų. Kaip? Kaip į mokinius šio sekmadienio evangelijoje,  taip dažnai ir į mus Jėzus kvepia sakydamas: „Imkite Šventąją Dvasią“. Kvėptelėjimas, šis gyvenimo kvapas, kurį Kūrėjas įpūtė į Adomo šnerves, kad jis atgytų, primena Šventosios Dvasios dovaną, tą, kuri gyveno Jėzuje, ir nuolat dovanojama mums, o ir visam pasauliui. Šį vakarą, besibaigiant dienai, prisiminkime vieną ar kitą sutiktą žmogų, paskui įkvėpkime, prašydami Prisikėlusiojo būti šalia jo. Galima tą patį padaryti su draugais ar šeima. Tada  mūsų maža bendruomenė taps namų bažnyčia. 

Melstis pasaulio širdyje su popiežiumi Pranciškumi

Melskimės, kad prisikėlęs Viešpats pripildytų vilties širdis tų žmonių, kurie kenčia skausmo ir ligos išmėginimą.

„Ramybė jums!“   Jn 20, 19

 

 Šią savaitę švenčiame Viešpaties Jėzaus Prisikėlimą. Blunka be abejo prisiminimas apie Didžiosios Savaitės renginius. Kiaušinių, vištos, žuvies pavidalo šokolado likučiai mums primena praėjusią šventę. Bet koks skonis lieka širdyje? Koks besitęsiantis prisikėlimo skonis skleidžiasi mūsų gomuryje?

Nereikia užsidengti veido šydu. Visi kartais būname panašūs į šventąjį Tomą. Iš tikrųjų, nebuvęs tarp apaštalų pirmąją po Jėzaus mirties savaitės dieną, Tomas sunkiai gali patikėti draugų pasakojimu. Jis, kaip ir mes, pirmąją savaitę po Prisikėlimo nematė jokio pasikeitimo pasaulyje nė savo gyvenime... Tad, kaip tikėti Prisikėlimu?

Po aštuonių dienų Jėzus vėl aieina pas mokinius. Keista, durys vėl užrakintos (jų baimė atkakli). Jėzus vėl kalba apie ramybę ir parodo savo žaizdas Tomui.

O ką mišiose šį sekmadienį matome mes? Kokios ramybės tikėsimės, kokių senų žaizdų nuo šiandien atsižadėsime, išvydę Prisikėlusįjį?  

 Thierry Lamboley, jėzuitas

 

 Nuo balandžio 21 d. pirmadienio iki balandžio 27 d. sekmadienio, 2014

►link II VELYKŲ sekmadienio

 

 

Evangelija pagal šventąjį Joną (Jn 20, 19-31)  

Pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums! Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite,– sulaikytos“. Vieno iš dvylikos,– Tomo, vadinamo Dvyniu,– nebuvo jų tarpe, kai Jėzus buvo atėjęs. Taigi kiti mokiniai jam kalbėjo: „Mes matėme Viešpatį!“     O jis jiems pasakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių dūrio ir neįdėsiu piršto į vinių vietą, ir jeigu ranka nepaliesiu jo šono – netikėsiu“. Po aštuonių dienų mokiniai vėl buvo kambaryje, ir Tomas su jais. Jėzus atėjo, durims esant užrakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: „Ramybė jums!“ Paskui kreipėsi į Tomą: „Pridėk čia pirštą ir apžiūrėk mano rankas. Pakelk ranką ir paliesk mano šoną; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“.   Tomas sušuko: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Jėzus jam ir sako: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ Savo mokinių akivaizdoje Jėzus padarė dar daugel kitų stebuklų, kurie nesurašyti šitoje knygoje. O šitie yra surašyti, kad tikėtumėte, jog Jėzus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tikėdami vardan jo turėtumėte gyvenimą.

Pirmadienis  21 d. Baimė

Mokiniai dėl baimės užsirakina. Ir mes į juos būname panašūs! Išdrįsiu tiesiai žvelgti į savo dvigubai tvirčiau uždarytas duris dėl kokios nors baimės. Pasistengsiu jas atverti, nes jos užsidaro Dievo, ateinančio visko atnaujinti, gyvenimui. Dėkosiu Tam, kuris mane išlaisvina iš bet kokios baimės.

Antradienis 22 d. Ramybė

Gera girdėti „Ramybė jums!“ ir žinoti Jėzų esant tarp mūsų. Šią dieną pradėsiu, žvelgdamas, kas mane trikdo ir atskiria ir svarstysiu, kaip iš to išeiti. Jei kartą šį pirmąjį etapą peržengiau, nuo šios akimirkos pasistengsiu artimai priimti šią ramybę, kuria Dievas dalijasi.

Trečiadienis 23 d. Siuntimas  

Kristus siunčia mokinius ir visus, kurie yra ten su jais. Jis jiems sako: Aš jus siunčiu... Ši diena man duota, kad būčiau siunčiamas kaip ramybės nešėjas suskaldytame pasaulyje, kur kiekvienas žodis, kiekvienas žvilgsnis gali viską pakeisti, kaip prisikėlęs Kristus keičia mano gyvenimą. Klausysiuosi, kaip man Prisikėlusysis sako: eik, aš tave siunčiu!

Ketvirtadienis 24 d. Dovana

Lengvai atskiriame gautą dovaną (daiktą, pinigus, gėles...) nuo gyvenimo Dovanos, tikėjimo Dovanos, talento Dovanos, kalbos Dovanos... Dovanos įvairios, bet tik viena Dvasia. Ir Kristus duoda Šventąją Dvasią savo mokiniams! Ah... kaip nuostabu! Melsiuosi, kad mokėčiau priimti šią dovaną, gaunamą kiekvieną akimirką.

Penktadienis 25 d. Vardas

Mano draugas, mano mylimasis, mano meilė, mano nepailstantis guodėjas... „Mano Viešpats ir mano Dievas!“ Tomas mus kviečia į stebinantį meilės prisipažinimą. Kaip jis rėmėsi, taip ir aš remsiuosi Dievu, Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Melsiu Kristų už žmoniją, kuri yra Jo Kūnas, ir su Juo galiu nuolankiai sakyti Dievui: Tėve mūsų... 

Šeštadienis 26 d. Tikėjimas

Su malonumu šioje Evangelijoje sutinkame savo draugą Tomą. Tą, kuris tiki, ką mato, ir kuris myli tas ir tuos, kurie jį myli. Girdime Jėzų jam tiesiai sakantį: Tomai, nebebūk netikintis – būk tikintis! Prašysiu Dievo malonės, kad nebebūčiau netikintis ir pagilinčiau santykį su Prisikėlusiuoju.

Sekmadienis 27 d. Laimė visiems

Kaip būti laimingu? Tą sužinome iš paties Kristaus lūpų: „Palaiminti, kurie tiki nematę!” Kitaip tariant, laimingi tie ir tos, kurie išdrįsta tikėti, jog Jėzus prisikėlė iš numirusių... Visiems teko susitikti žmonių, išsakančių savo liūdesį, jog netiki, tad sutikdami krikščionis ar kitų religijų tikinčiuosius, jie į juos žvelgia pavydžiai dėl to, kas apšviečia jų gyvenimą, ramina, duoda jėgų silpnume, atveria horizontus, padeda priimti gyvenimo netikėtumus kaip dovaną... Tad, būkime laimingi kaip Tomas, kad tikėjimo ugnis uždegtų ir kitus. Tikėjimas nėra tik kai kam skirta dovana. Jis yra visiems.

 

Pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį

www.versdimanche.com 

parengė Birutė Šinkūnienė

link Velykų sekmadienio