Kiekvienos savaitės dienos maldos,
apmąstant ateinančio sekmadienio Evangeliją
nuo gegužės 20 d. pirmadienio iki
gegužės 26 d. sekmadienio, 2024
►link Švenčiausiosios Trejybės iškilmės, B
Melstis pasaulio širdyje su
popiežiumi Pranciškumi.
Melskimės,
kad vienuoliai, vienuolės ir seminaristai
brandintų savo pašaukimą per žmogišką, pastoracinį,
dvasinį ir bendruomeninį ugdymą,
kuris leistų jiems tapti patikimais Evangelijos liudytojais.
„Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės,
tačiau kai kurie dar abejojo“
Mt 28, 17
Taip, perskaitėme teisingai: „Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo.“ Šioje eilutėje tikėjimas susiejamas su abejonėmis, ir nenuostabu: kaip dažnai mus pačius apima abejonės! Abejonės, mus gluminančios, veikiau yra geros dvasinės sveikatos požymis: gyvas tikėjimas nėra linijinis, būna pakilimų ir nuosmukių. Mūsų tikėjimas nuolatos turi būti skatinamas, jaudinamas abejonių, klausimų, kad išliktume gyvi per tai, ką patiriame. Dievo akyse niekas nešokiruoja, nieko nėra smerktino, netgi priešingai. Mums Jis skiria visą dėmesį, kalba su mumis ypatingu būdu! O sustiprėjus pasitikėjimui, Jis siunčia mus, kad padarytume mokiniais ne tik tuos, kurių tikėjimas pavyzdingas, bet visus tuos, kurių tikėjimas kartais svyruoja. Padarykime juos mokiniais, žinoma, neprimesdami savo užtikrintumo, bandydami įdiegti savo vertybes, bet
atverdami erdvę laisvei tikėti ir gyventi, o ir laisvei abejoti.
Emmanuelle Huyghues Despointes, KG bendruomenė
Evangelija pagal šventąjį Matą
(Mt 28, 16-20)
Anuo metu vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją, ant kalno, kurį jiems buvo nurodęs Jėzus. Jį pamatę, mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“
Pirmadienis 20 d.
Susitikimas ant kalno
„Vienuolika mokinių nuvyko į Galilėją.“ Taip jie paklūsta Jėzaus įsakymui, perduotam moterų prie kapo. Stebėsiu mokinių, einančių į šį susitikimą, užsidegimą. Bandysiu įsivaizduoti jų jausmus, išgirsti jų klausimus. Ko jie tikisi iš šio susitikimo? Prisikėlimo įrodymo? Sugrįžimo į gyvenimą su
Jėzumi? Apmąstysiu tai ir prašysiu Jėzaus malonės, kad suvokčiau, kas mane skatina leistis į kelią link Jo.
Antradienis 21 d.
Abejonės
„Mokiniai parpuolė ant žemės, tačiau kai kurie dar abejojo. Tuomet prisiartinęs Jėzus...“ Evangelistas neslepia kai kurių apaštalų netikėjimo. Nelengva tikėti Prisikėlimu. Tai galimybė klausti savęs apie tikėjimą, prisiminti akimirkas, kai atpažinau Prisikėlusiojo buvimą savo gyvenime,
o ir kai man atrodė, kad Jo nėra.
Leisiu Jėzui prisiartinti prie manęs ir visa tai patikėsiu Jam.
Trečiadienis 22 d.
Siuntimas
Jėzaus žodžiai stebina savo valdingu tonu ir stipriu charakteriu. „Visa valdžia“, „visos tautos“, „ką tik esu jums įsakęs“. Leisiu šių nurodymų jėgai rezonuoti manyje: „Eikite!” Pasistengsiu suvokti šių dienų apaštalams ir krikščionims patikėtos misijos svarbą. Prašysiu Jėzaus malonės ir stiprybės
atsiliepti į popiežiaus Pranciškaus kvietimą, kuris ragina krikščionis eiti „į pakraščius“ ir skelbti Evangeliją visiems.
Ketvirtadienis 23 d.
Kaip tą daryti?
Tačiau šis siuntimas mums gali užduoti klausimų. Jėzus gavo „visą valdžią danguje ir žemėje“, kodėl Jis patikėjo šią misiją žmonėms, kurių silpnumą Jis žinojo? Jėzus patikslina: „Mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ Veiksmažodis „mokyti“ rodo progresyvų, laipsnišką, labai žmogišką
požiūrį... Kaip galiu savo žodžiais ir veiksmais kasdien „mokyti“ kitus gyventi pagal Evangeliją?
Penktadienis 24 d.
Kokia mano Galilėja?
Jėzus siunčia mokinius į visas tautas, siunčia iš Galilėjos, vietos, kur prasidėjo viešasis Jo gyvenimas, vietos, kur gyveno Jo pašaukti apaštalai. Mūsų misijos išeities taškas irgi yra mūsų gyvenimo aplinka. Galiu tą apmąstyti ir paklausti savęs, kokia mano Galilėja ir kokiose savo
gyvenimo srityse – profesinėje, asmeninėje, socialinėje – galiu liudyti. Prašysiu Jėzaus, kad mane apšviestų.
Šeštadienis 25 d.
Aš esu su jumis
Savo Evangeliją Matas pradeda ir baigia tuo pačiu pažadu. Pirmame skyriuje angelas Juozapui paskelbia Emanuelio (Dievas su mumis) vardą. O paskutinis skyrius baigiasi: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Leisiu šiems paskutiniams žodžiams skambėti sieloje tarsi testamentui, primenančiam apie nesibaigiančią Dievo ir žmonių sąjungą. Pasistengsiu suvokti šio pažado svarbą ir laikyti jį galvoje, kaip mintį, lydinčią visa dieną.
Sekmadienis 26 d.
Misija neįmanoma?
Ši Evangelija mums primena, kad esame siunčiami pas visus žmones ir visur. Ar ši misija neįmanoma? Be jokios abejonės, jei įsivaizduotume visų atsivertimą, kuris vyktų tarsi burtų lazdele pamojus. Tačiau ne toks Dievo, kuris pasirinko įsikūnyti, veikimo būdas. Sutikime eiti į misiją, nebūdami tikri dėl rezultatų. Išgirskime šį raginimą judėti, kaip popiežius Pranciškus sakė PJD jaunimui: „Reikia ne sofos, o žygio batų.“ Dievas laukia mūsų judėjimo. Trejybės sekmadienį galime prašyti Jėzaus Kristaus malonės, Dievo Tėvo meilės ir Šventosios Dvasios bendrystės, kad leistumės į kelią.
Asmeniniai užrašai, maldos intencijos .............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................
(Parengta pagal Šv. Ignaco Lojolos dvasingumo bendruomenės leidinį: (www.versdimanche.com).
